„Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 metų rugpjūčio 18 dieną gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos, atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjų skundą, nes jis nėra pagrįstas“, – nurodoma pranešime.
Pasak atsakovės, valstybė veikė laikydamasi teisės akto reikalavimų, o pareiškėjų pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs, neparemti jokiais teisės aktais.
„Atsakovės atsiliepime pažymėta, kad Vyriausybė turi konstitucinę teisę ir pareigą planuoti valstybės biudžetą, valstybės pareigūnų ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo dydžius ir tą daro atsižvelgdama į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius“, – rašoma pranešime.
Taip pat teigiama, jog valstybė negalėjo didinti bazinio dydžio sparčiau nei tai buvo daroma.
25 Kauno apygardos teismo teisėjai liepos mėnesį pateiktame pareiškime nurodė, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
Teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Į teisėjų atlyginimo problemą liepos mėnesį dėmesį atkreipė ir Teisėjų asociacijos valdyba. Ji tada pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.
Anot Regionų apygardos administracinio teismo, pasiruošimas bylos nagrinėjimui yra baigtas.
Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paprastai turi būti priimta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos.
Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos.
