Rinkos buliai tapė saikingo optimizmo paveikslą, tuo tarpu meškos ruošėsi blogiausiam scenarijui. CNBC išrinko aštuonias prognozes, kurioms šiemet taip ir nebuvo lemta išsipildyti.
„Facebook“ burbulas
Trečias didžiausias JAV istorijoje 16 mlrd. JAV dolerių vertės viešas pirminis „Facebook“ akcijų siūlymas tapo aistringu ir greitai išsikvėpusiu meilės romanu.
Šiuo socialiniu tinklu naudojasi kone 40 proc. pasaulio interneto vartotojų, tačiau „Facebook“ savininkai iki šiol nesukūrė patrauklaus pajamų generavimo plano. Nepaisant to investuotojų nuomonės prieš pat viešą pirminį siūlymą (IPO) pasidalino į dvi priešingas puses. Vieni tvirtino, kad „Facebook“ akcijos yra pervertintos, kiti atkakliai tikėjo, esą socialinis tinklas turi didžiulį potencialą.
Daugelis Volstrito investuotojų tikėjosi pirmosiomis dienomis po IPO sulaukti optimizmo bangos ir išvysti staigų kainų kilimą. Deja, bet lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Pirmosios akcijų prekybos dienos pabaigoje jų vertė liko beveik nepakitusi, o antrąją dieną teko susitaikyti su 11 proc. vertės nuosmukiu. Techniniai nesklandumai pačioje prekybos pradžioje ir kalbos apie burbulą rugsėjį numušė „Facebook“ akcijos vertę perpus – nuo 38 iki 17,73 JAV dolerių.
Vis dėlto įpusėjus rudeniui „Facebook“ akcijų vertė ėmė kilti, nes pasibaigus apribojimams į rinką taip ir nepasipylė „Facebook“ įkūrėjų ir darbuotojų turimos akcijos. Jų pasitikėjimas įkvėpė investuotojus. Šiuo metu „Facebook“ akcijos vertė pakilo iki 27,7 JAV dolerių, tačiau nuo pirminės kainos vis dar atsilieka daugiau nei 10 JAV dolerių.
Kietas nusileidimas
Sulėtėjęs ekonomikos augimas ir NT rinkos nuosmukis suteikė pagrindą įvairioms spekuliacijoms, esą Kinijos ekonomikos laukia kietas nusileidimas.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius Kinijos ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 7,7 proc. ir buvo žymiai mažesnis nei prieš tai. Tokią padėtį lėmė sumažėjusi užsienio paklausa ir sumenkusios investicijos.
Vis dėlto metų pabaigoje optimizmo įnešė sklandus Kinijos valdžios viršūnių pasikeitimo procesas ir gerėjantys makroekonominiai rodikliai. Auganti gamyba, padidėjęs eksportas ir aktyvesnė NT rinka leidžia tikėtis, kad Kinijai pavyks išvengti kieto nusileidimo.
Graikijos pasitraukimas
Graikijos pasitraukimo atveju šiandieninė finansų rinka atrodytų visai kitaip. Pavasarį įvykę rinkimai Graikijoje vertė prognozuoti spartų šalies pasitraukimą iš euro zonos ir įsipareigojimų nevykdymą, nes visuomenės tarpe didelio palaikymo susilaukė radikalios politinės partijos. Pavasarį daugelis tikėjo, kad iki metų pabaigos Graikija atsisakys vykdyti savo įsipareigojimus ir grįš prie drachmos.
Nepaisant plačiai pasklidusio pesimizmo Graikija surengė naujus rinkimus ir šį kartą vyriausybė įgyvendino dalį itin griežtos taupymo programos, sumažino išlaidas, padidino mokesčius ir įtikino kreditorius suteikti naują gelbėjimo paketą. Pagal naują planą Graikijos vis dar laukia keli recesijos metai, tačiau ilgainiui 190 proc. siekianti skola turėtų sumažėti iki priimtino lygio.
Šiuo metu diskusijos dėl galimo Graikijos pasitraukimo ženkliai pritilo, tačiau visiškai pašalinti abejonių kol kas taip ir nepavyko.
Aukso karštinė
2012 metais aukso rinkoje dominavo buliai, kurie prognozavo, kad šio metalo kaina iki metų pabaigos perkops 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Kol kas iki šios prognozės išsipildymo trūksta maždaug 300 JAV dolerių.
Aukso entuziastai visus metu kartojo, kad centrinių bankų vykdoma kiekybinio skatinimo politika ilgainiui paskatins išlaidavimą, padidins infliaciją ir perivers investuotojus rinktis auksą.
Prognozė nepasiteisino. JAV federalinių atsargų bankas rugsėjo 13 dieną pradėjo trečią kiekybinio skatinimo programą ir nuo to laiko aukso vertė sumažėjo 2,5 proc.
Dviejų didžiausių pasaulyje aukso vartotojų, Indijos ir Kinijos, paklausa nuvylė. Šiemet Indija lyginant su pernai suvartos 19 proc. mažiau brangiojo metalo. Tuo tarpu Kinijoje nuo liepos iki rugsėjo aukso paklausa sumažėjo 8 proc.
JAV skolos burbulas
Maždaug prieš metus pasigirdo gąsdinimai, esą JAV juda link bankroto, o jos obligacijos tėra šlamšto krūva.
Tokias prognozes paskatino JAV federalinių atsargų banko vykdyta kiekybinio skatinimo programa, kurios metu vyriausybė ekonomikos gaivinimui pasiskolino iš centrinio banko nemažai pinigų, o pastrasis išlaikė rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą.
Nerimas dėl JAV ekonomikos tvarumo ir euro zonos krizė vertė investuotojus galvoti apie saugesnes investicijas. Investuotojai baiminosi dėl galimos infliacijos, kuri privers JAV centrinį banką padidinti skolinimosi kainą ir JAV vyriausybė nebeišgalės sumokėti skolų.
Kol kas JAV skolinimosi kaina tebėra itin maža, infliacija suvaldyta, o ekonomikos augimas kuklus. Visa tai verčia manyti, kad dar kurį laiką JAV vykdys agresyvią monetarinę politiką.
Antra JAV recesija
Vos tik iššovus naujametinio šampano butelius kai kurie ekonomistai ėmė žadėti, kad pirmą 2012 metų pusę JAV nugrims į naują recesiją.
Pastarąjį kartą JAV teko išgyventi ekonomikos nuosmukį nuo 2007 gruodžio iki 2009 birželio. Po finansų krizės JAV ekonomikos atsigavimas vyko lėtai ir neužtikrintai. 2010 metais JAV BVP augo 2,4 proc., tačiau jau 2011 metais augimas sulėtėjo iki 1,8 proc. Lėtėjantis augimas vertė būkštauti dėl antros recesijos bangos.
Finansų krizės orakulas Nourielis Roubinis žadėjo, kad JAV, euro zonos ir Jungtinės Karalystės ekonomikos per pirmus du šių metų ketvirčius išgyvens naują nuosmukį.
Nepaisant gąsdinimų JAV ūkis atsilaikė. Trečio ketvirčio statistikos duomenys rodo 2,7 proc. siekusį augimą. Šiemet vidutinis metinis JAV BVP augimas sieks maždaug 2 proc., tačiau nauji metai ruošia naują iššūkį – fiskalinį skardį. Ateitis parodys ką atneš galimas mokesčių padidinimas ir vyriausybės išlaidų sumažinimas.
Euro paritetas JAV dolerio atžvilgiu
Suverenių skolų krizė Europoje nuo pat pradžių drebino euro pamatus, tad netrukus atsirado pranašų, kurie tvirtino, kad iki metų pabaigos euro kursas susilygins su JAV dolerio kursu.
2011 metų gegužę euras kainavo 1,49 JAV dolerio. Nuo to laiko jo vertė sumažėjo 12 proc., tačiau vis dar siekia maždaug 1,3 JAV dolerio.
Tas pats N. Roubinis pavasarį tvirtino, kad euro kursas turi būti sulygintas su JAV doleriu, nes tik tada periferiniai Europos gamintojai atgaus prarastą konkurencingumą. Vis dėlto toks euro vertės sumažėjimas pakirstų JAV ir Kinijos gamintojus, kurių eksportuotojams taptų itin sunku konkuruoti su kai kuriomis Europos prekėmis.
Pasaulio pabaiga
Šių metų gruodžio 21 dieną turėtų baigtis 5125 metus trukęs Majų kalendorius. Kaip žinia, tokia svarbi data žymi gana svarbų įvykį – pasaulio pabaigą.
Panašių pranašysčių būna daugiau nei reikia, jas visas vienija neįtikėtinas absurdo lygis. Kur kas įdomiau ne tai, kad iš šimtų panašių pranašysčių pastaruoju metu išpopuliarėjo, būtent Majų kalendorius. Dar gegužę „Ipsos“ 20-yje šalių apklausė 16 tūkst. respondentų ir paaiškėjo, kad net 15 proc. apklaustųjų tikisi iki gyvenimo pabaigos išvysti vienokią arba kitokią pasaulio pabaigą. Maždaug dešimtadalis apklaustųjų išreiškė nerimą dėl kalbų apie galimai šiemet įvyksiančią pasaulio pabaigą.
Po tokių apklausų kalbėti apie racionalią rinką ir objektyvius sprendimus priimančius rinkos dalyvius tampa beprasmiška.
Į majų pranašystės interpretaciją buvo priversta įsivelti ir JAV kosmoso agentūra NASA, kuri savo tinklalapyje oficialiai pažadėjo, jog gruodžio 21 dieną pasaulio pabaigos nebus.
Gvatemaloje įsikūrę Majų palikuonys piktinasi tokiomis spekuliacijomis ir nepagarbia jų kultūros komercializacija. Kas žino, galbūt pasaulio pabaiga baigsis riebiu įsiutusių majų palikuonių ieškiniu teisme.
Kol kas Gvatemalos kultūros ministerija sėkmingai išnaudoja majų pranašystę ir vilioja į šalį tuntus turistų, kuriems siūlo išskirtines pasaulio pabaigos ekskursijas.
