• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi.

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi.

REKLAMA

Tačiau kartu su naujais mokesčių pakeitimais šiuos asmenis siekiama įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Dėl to kas mėnesį jiems reikėtų mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“. Bet kartu jiems būtų suteikta teisė ir į nedarbo išmokas.

Portalas pasidomėjo, kodėl nuspręsta tai padaryti, kiek šiems gyventojams teks papildomai mokėti ir ko jie gali tikėtis netekę pajamų.

Sugalvojo dėl išmokų per karantiną?

Paklausta, kodėl prireikė tokių pakeitimų ir ko jais siekiama, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo:

REKLAMA
REKLAMA

Covid-19 pandemijos sukelta krizė Lietuvoje parodė, kad didelė dalis savarankiškai dirbančių asmenų patenka į socialinės apsaugos užribį, kai nutrūksta jų vykdoma veikla ir žmonės tampa bedarbiai.“

REKLAMA

Pasak ministerijos, kadangi tik dalis savarankiškai dirbančių asmenų draudžiami nedarbo draudimu (t.y. individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai), paskelbtų karantinų ir sustabdytų tam tikrų ekonominių veiklų pasekmės skaudžiai atsiliepė nedarbo draudimu nedraustiems savarankiškai dirbantiems asmenims – sumažėjo jų pajamos.

Todėl karantino laikotarpiais vidutiniškai 77 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų buvo mokama išmoka, kompensuojanti jų pajamas.

REKLAMA
REKLAMA

Iš valstybės biudžeto  išmokėta per 243,7 mln. eurų (2020–2021 m.). Taikyta išmokų paramos priemonė buvo vienkartinė, sukurta siekiant padėti tuo metu galiojančio karantino pasekmėms sušvelninti.

„Atsižvelgiant į šią problematiką ir būtinybę savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti stabilų, nuolat veikiantį socialinės apsaugos mechanizmą nutraukus vykdomą veiklą ir netekus pajamų, siūloma plėsti nedarbo draudimo sistemos aprėptį draudžiant nedarbo draudimu papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T.y. asmenis užsiimančius individualia veikla pagal pažymą, šeimynos dalyvius, fizinius asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kokio dydžio išmokas ir kiek laiko reikėtų mokėti

Anot jos specialistų, siūloma, kad naujai į nedarbo draudimo sistemą įtraukti asmenys nedarbo draudimo įmokas nuo deklaruotų pajamų (įmokų tarifas – 1,31 proc.) mokėtų nuo 2025 m. sausio 1 d.

REKLAMA

Paprastai kalbant, jeigu savarankiškai dirbantis žmogus uždirbtų 1000 eurų, nuo jų mokėtų 13,1 euro dydžio nedarbo draudimo įmokas.

„Naujai į nedarbo draudimo sistemą įtraukti asmenys teisę į nedarbo draudimo išmoką įgytų įsiregistravę Užimtumo tarnyboje bei gavę bedarbio statusą, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlytų tinkamo darbo ir jeigu jie turėtų ne mažesnį kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, per kurį būtų sumokėję įmokas nuo ne mažesnės nei 9 minimalių atlyginimų (MMA) sumos“, – nurodoma ministerijos komentare.

REKLAMA

Kokio dydžio išmoka priklausytų

Naujai į nedarbo draudimo sistemą įtrauktiems asmenims esą būtų mokama tokio paties dydžio išmoka, kokia yra nustatyta pagal dabartinį teisinį reguliavimą. 

Išmoka būtų mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

Be to, išmokos mokėjimo trukmė būtų ilginama vienu mėnesiu už kiekvieną kitą mokestinį laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), jeigu nedarbo socialinio draudimo įmokos už tą mokestinį laikotarpį sumokėtos nuo ne mažesnės nei 12 MMA dydžių sumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maksimali nedarbo draudimo išmokos trukmė negalėtų viršyti 9 mėnesių.

„Jei naujai nedarbo draudimu draudžiami asmenys tuo laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamas nedarbo draudimo stažas teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti, būtų 3 ar daugiau mėnesių drausti nedarbo draudimu ir pagal samdomą veiklą (pvz. dirbo ir pagal darbo sutartį), nedarbo draudimo išmoka jiems būtų mokama tokio dydžio ir trukmės, kokie yra numatyti dabartiniame teisiniame reguliavime“, – patikslino ministerija.

Pasak jos, siūloma nustatyti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., naujai į nedarbo draudimą įtraukiami asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlytų tinkamo darbo ir jeigu jie iki 2025 m. sausio 1 d. bus sumokėję visas privalomas valstybinio socialinio draudimo įmokas už paskutinius dvejus mokestinius metus nuo ne mažesnės nei 12 MMA dydžių sumos per metus, įgytų teisę į vienkartinę minimalią nedarbo draudimo išmoką (5 BSI dydžio – 245 eurų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų