Štai kodėl dalis teisininkų ir kitų specialistų nenori mokesčių pakeitimų – nepatikėsite, kiek jie uždirba

Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

„Apie mokesčių pertvarką geriausia kalbėti faktais, o ne emocijomis ir spekuliacijomis, kurių netrūksta ypač dėl siūlymų koreguoti individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimą“, – rašo politikas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aušrinė Armonaitė apie mokesčių reformą: „Pasiūlymas yra nutaikytas į advokatus ir notarus“

Panevėžietis Aidas sukūrė sau darbo vietą ir dabar su nerimu stebi siūlomą mokesčių reformą

Stano – apie mokesčių reformą: Vyriausybė nusprendė visus velniop nugalabyti

Jis primena, kad Finansų ministerija pasiūlė laipsnišką gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nuo 15 iki 20 proc. didinimą. O tai esą paliestų 25 proc. gyventojų, vykdančių individualią veiklą.

„O kas konkrečiai slypi už tų procentų, kuriuos paliestų ir kurių nepaliestų GPM tarifo didinimas? Ar tikrai tie, kurie garsiai nerimauja, turi pagrindo tokiam nerimui ir svarbiausia, ar tas garsus nerimas yra teisingas?“ – klausia M. Lingė.

Jis dalijasi duomenimis, pagal kuriuos maksimalus GPM tarifas (20 proc.) būtų taikomas uždirbantiems daugiau kaip 35 tūkst. eurų per metus (2,9 tūkst. per mėnesį) apmokestinamųjų pajamų (lentelėje – paskutinis stulpelis).

Sprendžiant iš šių duomenų, daugiau mokesčių mokėtų vos 1285 gyventojai. Absoliuti jų dauguma yra teisininkai (918).

„Kitiems, dėl taikomo mokestinio kredito tarifų didėjimas būtų mažesnis, o uždirbančių iki 10 tūkst. per metus – GPM didinimas nepaliestų (vidurinis stulpelis)“ – tikina Seimo narys.

Anot jo, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2021 m. deklaracijų duomenis iš beveik 206 tūkst. Individualią veiklą registravusių asmenų 182 tūkst. deklaravo, kad apmokestinamos pajamos nesiekia 10 tūkst. eurų per metus.

„Bet yra ir tokių, kurie gauna dideles pajamas ir moka santykinai mažus mokesčius“, – komentuoja M. Lingė.

Pasak jo, per 2021 m. individualią veiklą vykdantys išviso deklaravo 4,7 mlrd. eurų apyvartos, iš kurių 1,9 mlrd. eurų gavo asmenys, per mėnesį gaunantys virš 15 tūkst. eurų pajamų.

„Taip, ši grupė labai nenorėtų tarifų didinimo, bet ar tai teisinga – spręskite patys“, – siūlo parlamentaras.

Anot jo, sunku patikėti, kad nemaža dalis individualią veiklą vykdančių asmenų oficialios pajamos nesiekia net 5 tūkst. eurų per metus. Tarp tokių gyventojų yra:

• 26 proc. Lietuvos teisininkų (1122) plušančių pagal individualią veiklą;
• 83 proc. Lietuvos draudimo brokerių (3958);
• 80 proc. reklamos agentūrų srityje dirbančių (3132);
• 75 proc. viešųjų ryšių specialistų (693);

„(5 tūkst. eurų) per metus! O dar atskaičius mokesčius – kaip jie pragyvena?“ – stebisi politikas.

Jis atkreipia dėmesį, kad tais pačiais 2021 metais būtinojo stažo neturintis pensininkas gavo didesnę pensiją nei teisininkas, draudikas, viešųjų ryšių ar reklamos specialistas pajamų. Tiesa, visos šios prielaidos esą teisingos, jeigu individuali veikla yra vienintelis minėtų asmenų pajamų šaltinis.

„Gerbiamieji, galime ir toliau ignoruoti faktus, pasigarsinti populizmą, dar dešimtmečius nusispjauti į tarptautines organizacijas, tačiau tokia elgsena ir toliau didins pajamų nelygybę ir skurdą“, – kviečia M. Lingė.

Pasak jo, šiandien galime rinktis: arba ir toliau užsiiminėti politine matematika: nepopuliaru, rinkimai artėja, netinkamas laikas; arba žengti žingsnį teisingesnės sistemos link:

• subalansuojant mokesčių naštą; 
• didinant socialines garantijas individualiai dirbantiems;
• tvariau užtikrinant bazinės pensijos, kuri mokama iš valstybės biudžeto, finansavimą iš GPM mokesčio.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams dabar laukiama suinteresuotų asmenų pastabų ir pasiūlymų.

Vėliau jiems turės pritarti Vyriausybė. Tada juos svarstys Seimas.