Net ir Lietuvoje netylant diskusijoms dėl to, kaip reiktų reaguoti į rusiškos kultūros vartojimą vienas iš apsisprendimo atramos taškų galėtų būti pačios Rusijos kultūros atstovo mintys.
Rusijos valstybinis Novosibirsko teatras „Raudonasis fakelas“ praėjusių metų pabaigoje atleido direktorių Aleksandrą Kuliabiną – režisieriaus Timofėjaus Kuliabino, kuris nuo pirmų karo dienų pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą, tėvą.
15 metų Rusijoje spektaklius kūręs T. Kuliabinas paliko šalį iškart po agresijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį.
2022-ųjų gruodį „Raudonasis fakelas“ atšaukė visus T. Kuliabino spektaklius. Dar balandį tai padarė ir Maskvos didysis teatras, kuriame taip pat buvo vaidinami režisieriaus spektakliai.
Praėjus vos kelioms dienoms po karo Ukrainoje pradžioje Rusijos režisierius, kartu su visa savo komanda, išplatino oficialų atsišaukimą, smerkiantį tokius veiksmus.
Paklaustas, ar tuomet suprato, kad jo pasirinkta pozicija atsilieps ir artimiesiems – tėvui, kurį praėjusių metų gruodį valdžia atleido iš „Raudonojo fakelo“ teatro vadovo pareigų – režisierius pažymėjo, kad „tai anksčiau ar vėliau palies visus“.
„Supranti, tai smogs visiems, dabar ar kažkada vėliau. Neįmanoma apsimesti, kad to nėra. Taip, aš supratau, kad atsilieps ir teatrui, ir jam, tačiau negalėjau tylėti“, – „Meduza“ paaiškino T. Kuliabinas.
Režisierius nesureikšmino to, kad Rusijoje buvo atšaukti jo spektakliai. T. Kuliabino teigimu, žmonės dabar išgyvena daug didesnes problemas, kurių nėra kaip lyginti su jo patirtimis.
„Tuomet aš dirbau Rygoje, mes statėme spektaklį su Johnu Malkovichiumi ir Ingeborga Dapkūnaite. Ir aš turėjau – vokiškai tai vadinasi Licht-Statisten: žmonės, kurie vietoje aktorių vaikšto po sceną, kuomet mes įrenginėjame apšvietimą. Tarp jų buvo moteris iš Kyjivo. Iš teatro. Yra kur kas didesnių netekčių, negu mano vardo pašalinimas iš afišų. Pavyzdžiui, kuomet tu neturi savo teatro ir neturi namų. Todėl nėra klausimų, gaila ar negaila. Lyginant su katastrofa, kuri dabar vyksta Ukrainoje, nieko negaila“, – „Meduza“ cituojamas režisierius.
Menininkas patvirtino, kad jo tėvas, nepaisant bandymų laikytis nuošaliau nuo jo paties pareiškimų apie karą, buvo nušalintas nuo teatro direktoriaus pareigų būtent dėl šios priežasties.
Paklaustas, ar dirbdamas Europoje (režisierius po karo Ukrainoje pradžios dirbo Čekijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse, – red. past.) susidūrė su Kremliaus propagandos platinama kliše, kad ten vyksta rusų kultūros atšaukimas, režisierius pareiškė, kad vienintelė vieta, kur jis su tuo susidūrė, yra pati Rusija.
„Susidūriau (su kultūros atšaukimo reiškiniu). Mano spektaklius atšaukė Rusijoje. Tai ir vadinasi rusų kultūros atšaukimu. Yra viena šalis, kuri tiksliai atšaukinėja (rusų) kultūrą ir ta šalis yra Rusija. O Europoje aš tokio dalyko neregėjau“, – aiškino režisierius.
Jis taip pat paaiškino savo požiūrį į rusų kalbą, kuri jam išlieka tam tikra kūrybine atrama: „Literatūra nėra atsakinga už nusikaltimus, kuriuos daro valstybė ar žmonės. Ta kultūra, ji niekur nedings ir neišnyks, neištirps, ji turi milžinišką paveldą. O tai, kad dabar įvyks atšokimas keliais dešimtmečiais atgal – tai pasirinkimas. Aišku, kad tai vienas žmogus paėmė įkaitais visą šalį. Tačiau ta šalis būdama įkaite jaučiasi labai komfortabiliai“.
