REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad evoliucija nesustojo. Mokslininkai, atlikę darbą, publikuotą žurnale „Ecology and Evolution“, teigia, kad galimai vystosi genas, dėl kurio žmonės nebetoleruos alkoholio.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad evoliucija nesustojo. Mokslininkai, atlikę darbą, publikuotą žurnale „Ecology and Evolution“, teigia, kad galimai vystosi genas, dėl kurio žmonės nebetoleruos alkoholio.

REKLAMA

Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 skirtingų pasaulio valstybių genomus, naudodamiesi informacija, surinkta „1 000 Genomes Project“ mokslininkų. Universiteto tyrėjų komanda išskyrė specifinius bruožus bei tam tikrus genus, kurie yra randami įvairiose skirtingose populiacijose, pavyzdžiui, už glikoforino gamybą atsakingas genas yra pastebimas ir kai kuriose Afrikos vietose, ir Azijoje.

Toks paplitimas tikriausiai reiškia, kad mutacija abiejuose regionuose atsirado nepriklausomai ir buvo perduodama toliau. Net jeigu ir buvo tik viena pirminė mutacija, ji turėjo labai greitai išplisti dviejuose žemynuose.

REKLAMA
REKLAMA

Johnas Hawksas iš Viskonsino-Madisono universiteto žurnalui „New Scientist“ sakė: „Tyrimo metu tarp skirtingų populiacijų buvo ieškota panašių genų, kurie padeda žmonėms prisitaikyti prie aplinkos.“

REKLAMA

Mokslininkai tyrime išskiria penkis neseniai įvykusius genų pakitimus. Tarp jų ir glikoforino geno adaptacija, siejama su atsparumu maliarijai, kuri yra pastebima Azijoje ir Afrikoje – regionuose, kur uodų pernešama liga kelia didelį pavojų sveikatai. Europoje komanda pastebėjo genų, atsakingų už aminorūgšties homocisteino skaidymą, padaugėjimą.

Yra žinoma, kad didelis homocisteino kiekis kraujyje gali sukelti širdies ligas. Mokslininkai tyrė penkias Afrikos populiacijas, ir visose rado geno, paveikiančio šlaplės angos padėtį, pakitimus, o ne afrikinėse populiacijose mokslininkai pastebėjo iš mūsų kaimynų neandertaliečių paveldėtų dviejų genomų teigiamą atranką.

REKLAMA
REKLAMA

Tikriausiai įdomiausia tai, kad buvo pastebėta alkoholio dehidrogenazės (AHD) geno pasikeitimų, kurie gali paveikti, kaip mes toleruojame alkoholį. Dehidrogenazė yra fermentas, kuris paverčia alkoholį į acetaldehido junginius.

Ši nuodinga medžiaga yra galvos skausmo kitą rytą kaltininkė. Laimei, žmogaus kūnas geba gana greitai šį junginį suskaidyti į kitą, jau nebenuodingą medžiagą, vadinamą acetatu, ir jau kitą dieną jaučiamės geriau.

Tačiau evoliucija gali rasti būdą sumažinti žmonijos priklausomybę nuo alkoholio. Įvairūs ADH geno pakitimai gali paveikti žmonių atsparumą alkoholiui ir mūsų kūnų gebėjimą paversti acetaldehidą į acetatą. Paprastai sakant, net suvartoję mažą alkoholio kiekį, jaustumėmės blogai.

Iki šiol šie genai yra aptinkami tik rytų Azijoje ir vakarų Afrikoje, bet tik laikas parodys, ar jie išplis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų