new scientist

Užmaršumas, pasirodo, gali būti visai ne atminties sutrikimų simptomas, o geros smegenų veiklos požymis. Tai, kad neatsimenate smulkių detalių, gali rodyti, jog jūsų smegenys geriau atskiria svarbus dalykus nuo nereikšmingų. Nors ši hipotezė anksčiau sukėlė nemažai ginčų, naujas tyrimas, atliktas Kanados Toronto universitete ir publikuotas žurnale „Neuron“, pagrindžia šį teiginį.

Žemė pasigavo naują „minipalydovą“, dydžiu sulig lengvuoju automobiliu, pranešė astronomai, pastebėję aplink mūsų planetą besisukantį objektą. Dangaus kūnas, kurio skersmuo apie 1,9-3,5 metro, naktį į vasario 15-ąja buvo pastebėtas NASA finansuojamo projekto „Catalina Sky Survey“ tyrėjų Kacpero Wierzchoso and Teddy Pruyne'as. „SVARBI ŽINIA.

New Scientist išsiaiškino, kad pranešimai apie Juodojoje jūroje kilusias palydovinės navigacijos problemas gali reikšti Rusijos atliekamus naujos GPS apgaulės sistemos bandymus. Tai gali būti pirmoji užuomina apie naują elektroninio karo formą, kurią gali vykdyti visi, nuo nedraugiškų šalių iki smulkių nusikaltėlių. Birželio 22 dieną JAV Laivybos administracija užregistravo, atrodytų, niekuo neypatingą pranešimą.

2014 metų spalis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad Afrikos vakaruose greitai gali rastis po daugiau, nei 10 000 naujų Ebolos atvejų kas savaitę. „Arba mes sustabdome Ebolą dabar – arba teks atsidurti visiškai beprecedentėje situacijoje, kuriai plano neturime,“ – skelbia JT reagavimo komandos vadovas. Nuotraukoms su gatvėse tysančiais lavonais skriejant po pasaulį, daug kas baiminasi Holivudinio masto pandemijos.

Per labai trumpą laiką labai daug supratome apie mūsų pasaulio veikimą. Bet kas nutiks, kai kosmosą suprasime visiškai? Tai užtruko 3,8 milijardų metų, bet galiausiai nusigavome čia. Didžiąją Žemės gyvybės istorijos dalį gyvenimas buvo gana nuobodus. Tada išsivystė žmonės ir reikalai tapo įdomesni. Viena iš išskirtinių mūsų rūšies savybių yra gebėjimas kurti ryšius. Nuo pat gimimo mes regime struktūras. Šviesūs ir tamsūs plotai virsta veidais, garsai – balsais.

Kalbant apie Tris Tarpeklius, sunku išvengti superlatyvų, bet ar ji teikia pažadėtą naudą? „New Scientist“ keliavo Jangze, siekdamas tai išsiaiškinti. Mūsų kinas gidas pamojuoja vėliavėle virš galvos ir sekame jį išpuoselėtais sodais, maloniai poniai grojant keturstyge pipa, kol pasiekiame apžvalgos tašką. Čia, stebint dunksančią Trijų Tarpeklių užtvanką, gidas tęsia stulbinamą pasakojimą. „Ši užtvanka yra didžiausia pasaulyje, jos statybai sunaudoti 27 milijonai kubinių metrų betono.

Amerikiečių inžinieriai sukūrė kontaktinius lęšius, kurie gali vizualinę informaciją išvesti tiesiai į akis. JAV kariškių finansuojamas projektas numato sukurti naujus įrenginius, kurie bus skirti lėktuvų pilotams. Apie tai praneša „New Scientist“. Michaelas McAlpine`as iš Prinstono universiteto ir jo vadovaujama komanda sukūrė 3D spausdintuvą, kuris atspausdina kontaktinius lęšius iš penkių sluoksnių. Vienas iš jų atspindi šviesą tiesiai į akių paviršių.

Tam, kad gyvose sistemose vyktų biocheminiai procesai, reikalinga energija. Paprastai ji gaunama katabolizmo metu, o tam naudojami tokios medžiagos kaip gliukozė. Pastarąją organizmas naudoja kaip maistą. Tačiau mokslininkai nustatė, jog gamtoje egzistuoja bakterijos, galinčios „virškinti“ grynąją energiją – šie organizmai tiesiogine to žodžio prasme minta elektronais.

Vokiečių mokslininkai, pasitelkę nanotechnologijas, sukūrė nanorobotą, galintį į reikiamas vietas žmogaus organizme pristatyti reikiamus vaistus ar ląsteles. Pasak „New Scientist“, Integruotų nanomokslų instituto (IIN) Drezdene mokslininkų grupė, vadovaujama Oliverio Schmidto, pagamino pirmąjį pasaulyje biorobotą, galintį pristatyti prie kiaušialąstės ją apvaisinti turinčius pavienius spermatozoidus. Tokie „spermos robotai“, pasak specialistų, gali padėti gydyti nevaisingumą.

Autoritetingas mokslinis žurnalas „New Scientist“ išspausdino Europos psichiatrų asociacijos prezidento, profesoriaus Normano Sartoriaus straipsnį, kuriame šveicarų psichiatras pateikia mokslinių duomenų apie isterijos priepuolių gydymo būdus ir rekomenduoja pilnametėms moterims pašalinti nervinę įtampą santykiaujant oraliniu būdu.

Pietų Afrikos aukso kasyklose šliaužioja demonai, turintys į botagą panašią uodegą ir nepasotinamą apetitą. Tačiau kalnakasių jie nebaugina. Šie demonai nuoga akimi vos įžvelgiami. Tačiau Žemės gyvybę tiriantiems žmonėms tai didelė naujiena.

Visi jaučiame priekin bėgantį laiką, bet fizikos rodo, jog tai tėra iliuzija. Visa tai reikia radikaliai permąstyti. Mokslo tikslas yra paaiškinti visas visatos savybes, nuo Higgso bozono masės iki fakto, kad naktinis dangus kupinas žvaigždžių. Ko gero akivaizdžiausia mūsų visatos savybė yra ta, kad laikas joje keliauja viena kryptimi – pirmyn. Atsimename praeitį, o ne ateitį ir dauguma dalykų mūsų pasaulyje yra negrįžtami, nuo išpiltos stiklinės pieno iki kūdikio gimimo.

Sutapimais mokslininkai paprastai nesidomi. Jei du dalykai iš tiesų nesusiję, daugiau nieko įdomaus ir nepasakysi. Tačiau, jei sutapimai vis kartojasi, turėtų būti kažkoks gilesnis ryšys. Tada mokslininkai turi ištirti, kas tai yra ir paaiškinti, kodėl tai nėra sutapimas. Gana keista, kad didelė modernios fizikos dalis pavojingai balansuoja ant stulbinančio sutapimo. https://www.youtube.com/watch?v=RgMyZvPLHrM Šis sutapimas esminis mūsų masės suvokimui ir aprašymui.

JAV mokslininkams pavyko sukurti žmogaus embrioną su vieno vyro ir dviejų moterų genais. Toks pasiekimas ateityje gali ne tik užkirsti kelią sunkioms paveldimoms ligoms, bet ir pakeisti šiuolaikinės visuomenės socialinę sandarą.

Geriausia apsauga nykstančioms gyvūnų rūšims – turizmo industrijos pelnas. Indijoje gyvena daugiausiai pasaulyje tigrų. Dabar skaičiuojama, kad šalyje yra 1,5-2 tūkst. Bengalijos tigrų. Šie tigrai yra ne tik šalies nacionalinis pasididžiavimas, tačiau ir reprezentuoja Indijos turizmo pramonę.

Klimatas keičiasi, tirpdydamas ledus, žudydamas miškus ir stiprindamas potvynius bei karščio bangas. Tuo tarpu pasaulinė anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija auga, užtikrindama dar daug liūdnesnę perspektyvą. Net jei rytoj sustabdytume visą emisiją, temperatūra dar kiltų dešimtmečius, su galimais katastrofiškais padariniais, nuo bado iki sparčiai kylančio jūros lygio. Tad gal jau laikas rimtai užsiimti drąsiomis geoinžinerijos (GI) idėjomis.

Daugelis iš mūsų apie tai per daug nesusimąsto, bet tiesa yra ta, kad šiandien žmonės yra stebimi ir sekami labiau, negu per visą ankstesnę žmonijos istoriją. Staigiai patobulėjusios technologijos pastaraisiais metais vyriausybėms, šnipų agentūroms ir stambioms korporacijoms suteikė galimybę įsigyti sekimo instrumentus, apie kuriuos ankstesnių laikų despotai ir diktatoriai galėjo tik pasvajoti. Mes sparčiai žengiame į pasaulį, kuriame tokio dalyko, kaip privatus gyvenimas, apskritai nebebus.

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį į priekį mokydami robotus vaizdžiai reikšti emocijas. Pastaraisiais metais robotechnikos srityje dirbantys mokslininkai išmoko pagaminti robotus – antrininkus, kuriuos išoriškai labai sunku atskirti nuo tikrų žmonių. Tačiau net ir šiuos humanoidus anksčiau ar vėliau „išduoda“ emocijų nereiškiantys veidai.

Lytinio dauginimosi atsiradimas buvo vienas svarbiausių įvykių gyvybės istorijoje. Ir jis nebūtų įmanomas be granito. Vulkaninės kilmės uolienos dideliais kiekiais pradėjo formuotis maždaug prieš 2 mlrd. metų iškeldamos į paviršių metalus, aprūpinančius sudėtinę gyvybę. Formuodama baltymus gyvybė yra priklausoma nuo sunkiųjų metalų. Cinkas, molibdenas ir varis yra ypatingai svarbūs eukariotams – grupei, apimančiai gyvūnus, augalus ir grybus, kurie visi geba daugintis lytiškai.

Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkų grupė, vadovaujama Graydeno Solmano, tyrė smegenų veiklą situacijose, kai reikia surasti kokį nors daiktą. Trumpai apibendrinus jų tyrimo rezultatus, paskelbtus portale „Sciencediret.comc“, galima pasakyti, kad tais atvejais, kai, tarkime, skubėdami niekaip negalite rasti raktų, nors juos laikote savo delne, atitinkamos jūsų smegenų sistemos veikia nesinchroniškai.

Prie protestų prieš finansų korporacijas bangos prisidėjo ir mokslininkai – jie įrodė, kad pasaulio ekonomiką valdo saujelė didžiųjų korporacijų. Praėjusią savaitę paviešintas 43 tūkst. tarptautinių korporacijų ryšių tyrimas atskleidė mažą jų grupę, turinčią neproporcingai didelę įtaką pasaulio finansams. Tai, kad maža dalelė bankininkų kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio ekonomikos, veikiausiai nėra naujiena jau mėnesį tebetrunkančių protestų ,,Užimk Volstritą“ dalyviams.

Mokslininkams netiesioginiu būdu pavyko iškelti ir pagrįsti prielaidą, jog po Marso ledynai gali būti skysto vandens telkiniai. Tai, jog Marso paviršiuje kažkada tekėjo skysto vandens upės – abejonių beveik neliko. Tai patvirtina ir kai kurie stebėjimų duomenys, ir planetos evoliucijos kompiuteriniai modeliai. Nors dabar upių ir ežerų Marso paviršiuje nėra, tačiau ledo telkiniai jau aptikti – tiek ašigaliuose , tiek ir vidutinėse platumose.

Holivudo filmuose matytas scenarijus, kai ledynmetis Europą praryja akimirksniu, mokslininkų teigimu, yra labai tikėtinas. Iki šiol buvo manoma, kad prieš beveik 13 tūkst. metų prasidėjęs ledynemtis, kuris tęsėsi beveik 1300 metus, Europą ir Šiaurės Ameriką sukaustė per kelias dešimtis metų – tai esą įrodydavo Grenlandijos ledo sluoksniai.

Vieno vyro ir dviejų biologinių motinų pradėti vaikai – ne tik svarbus reprodukcinės medicinos pasiekimas, bet ir sunkus etinis galvosūkis. Kritikai baiminasi, kad tai gali atverti kelią genetiškai modifikuotiems kūdikiams. Japonijos mokslininkai žengė dar vieną žingsnį kurdami prieštaringai vertinamus „trijų tėvų kūdikius“: šįkart jie sėkmingai apvaisino iš dviejų biologinių moterų ląstelių medžiagos sudarytą kiaušinėlį. Kitakyushu (Japonija) Šv.

Rytoj, penktadienį, 7 val. 45 min. Grinvičo laiku pro Žemę pralėks ESA kosminis zondas „Rosetta“. Mokslininkai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokia nežinoma jėga kosminiams aparatams suteikia fizikos dėsnius laužantį greitį. Nepaaiškinamo kosminių aparatų pagreitėjimo anomalija buvo užfiksuota 1990 metais, kai pro Žemę praskriejo NASA kosminis zondas „Galileo“. Pasinaudojęs mūsų planetos gravitacija, jis turėjo padidinti savo greitį skrydžiui į Jupiterį.

Japonijos kosminis zondas „Kaguya“ Mėnulio paviršiuje aptiko atvirą 65 metrų skersmens angą, vedančią į mažiausiai 80 metrų gylyje esantį požeminį tunelį. Beveik 2 metus aplink Mėnulį skriejusio palydovo „Kaguya“ atsiųstas nuotraukas analizuojantys mokslininkai mano, kad šis tunelis gali vesti į dar didesnę požeminę olą. Anga į požemį buvo aptikta netoli seisminės veiklos požymiais išsiskiriančio Marius Hills regiono. Analizuojant nuotraukas nustatyta, kad anga yra 65 metrų skersmens.

Jeigu jūsų viršininkas agresyvus, turbūt su malonumu susipažinsite su naujo JAV psichologų tyrimo rezultatais, skelbia „New Scientist“. Mokslininkai nustatė, kad savo nekompetentingumą jaučiantys vadovai išlieja agresiją ant pavaldinių, kad paslėptų savo nepilnavertiškumokompleksą.

JAV inžinieriai siūlo naudoti dar Žiulio Verno aprašytą būdą Žemės palydovams leisti – svaidyti juos į orbitą iš kilometro ilgio pabūklo vamzdžio. Nors niekas nesitikėjo, kad rašytojo fantasto dar XIX a. pasiūlytas skrydžių į kosmosą būdas gali tapti realybe, JAV fizikas Johnas Hunteris jau suprojektavo specialų kosminį pabūklą, kuris turėtų bent 10 kartų atpiginti dirbtinių Žemės palydovų iškėlimą į orbitą, skelbia „New Scientist“. Šis mokslininko projektas buvo pristatytas neseniai Bostone...

„Kosminio tarano“ operacijos rezultatai užminė NASA keblią mįslę: nors LCROSS kosminis zondas įsirėžė į Mėnulį taip, kaip buvo numatyta, po smūgio turėjusio pakilti dulkių ir nuolaužų debesies Žemėje niekas nepamatė. Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį „Cabeus“ kraterį nuo NASA kosminio aparato LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) atskirta raketos nešėjo pakopa „Centaur“ trenkėsi 9 010 km/h greičiu.

Neutrinų – beveik su materija nesąveikaujančių itin skvarbių elementariųjų dalelių – pluoštai ateityje gali būti naudojami ryšiui su pasaulio vandenynuose patruliuojančiais atominiais povandeniniais laivais palaikyti, teigia fizikai. Nors toks ryšys būtų vienpusis, juo būtų galima naudotis laivams plaukiant dideliame gylyje, praneša „New Scientist“. Neutrinai gali lengvai prasiskverbti kiaurai Žemę tarsi šviesa pro stiklą.

Yra įprasta duoti migdomųjų vaistų sužeistiems kariams ar žemės drebėjimų aukoms. Pripažinta, kad tai gali kenkti sveikatai. Mokslininkai stebėjo, kaip po traumų atsigauna pelės. Jie teigia, kad raminamieji vaistai lėtina natūralius atstigavimo mechanizmus. Atsakingi JAV pareigūnai, praneša „New Scientist“, teigia, kad į šių tyrimų rezultatus bus atsižvelgiama atnaujinant potrauminio gydimo rekomendacijas. Teigiama, kad gali būti nutarta rekomenduoti visiškai atsisakyti raminamųjų.

Mokslininkai tikina, kad būtina taip peržiūrėti Nobelio premijos sistemą, jog pokyčiai atspindėtų pasiekimus šių dienų moksle. Nobelio fondui adresuotame laiške teigiama, kad prizų skyrimo taisyklės turi būti susijusios su moderniu mokslu bei atspindėti XXI a. iššūkius.

Naujosios Zelandijos mokslininkams pavyko paneigti psichologinio eksperimento rezultatus, patvirtinusius, kad sąmoningus sprendimus lemia pasąmonėje vykstantys procesai, praneša „New Scientist“. Šio tyrimo išvados pristatomos žurnale „Consciousness and Cognition“. 1983 m. JAV fiziologas Benjaminas Libetas su savo kolegomis atliko eksperimentą, kuriame dalyvavę savanoriai buvo prašomi davus ženklą pajudinti pirštą arba riešą.

Dėl pasaulį apėmusios ekonominės krizės anglies dvideginio emisijos šiemet sumažės labiausiai per 40 metų. Nors paprastai su klimato pokyčiais susijusios naujienos nebūna linksmos, šįkart teks padaryti išimtį, skelbia „New Scientist“. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), konsultuojanti 28 šalių vyriausybes, atliko pirmąjį išsamų recesijos poveikio klimatui tyrimą. Jo autoriai prognozuoja, kad šiemet anglies dvideginio dujų emisijos sumažės maždaug 2,6 proc.

Vienas žymiausių Žemės klimato modelių ekspertų tvirtina, kad planetos šiltėjimą jau artimiausiais metais turėtų pakeisti vieną ar kelis dešimtmečius truksiantis staigus atšalimas.

Mičigano (JAV) universitete sukurtas mikroprocesoriaus, duomenų apdorojimui naudojančio suspaustą orą, prototipas, pranešė „New Scientist“. Informacija tokio procesoriaus mikrokanaluose yra koduojama oro slėgiu: „vakuumas“ atitinka 0 reikšmę, o „atmosfera“ – 1. Duomenų srauto perdavimą kontroliuoja pneumatiniai vožtuvai, kuriuos valdo po perdavimo kanalais įrengtos ir nuo jų lanksčiomis membranomis atskirtos nedidelės kameros.

Vyrai, kurių kraujyje yra daugiau vyriško hormono testosterono, mažiau dėmesio skiria žmonai ir vaikams, parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatai publikuoti žurnale "New Scientist". Be to, kuo daugiau šio hormono gamina vyro organizmas, tuo nedėmesingesnis šeimai jis yra. Nustatyta, kad aukštas testosterono lygis sąlygoja didesnį seksualumą ir polinkį turėti daugiau partnerių. Tačiau vyrui susilaukus vaikų šio hormono gamyba organizme paprastai sumažėja.

Biologams pavyko paaiškinti, kodėl tarakonai užlaiko kvėpavimą ilgiau nei 40 minučių. Tai jie daro norėdami išsaugoti drėgmę. Tyrėjų staripsnis buvo išspausdintas žurnale "The Journal of Experimental Biology", o trumpa jo santrauka pateikiama žurnale "New Scientist". Tyrimo metu buvo analizuojami marmuriniai tarakonai Nauphoeta cinerea. Mokslininkai šiuos vabzdžius patalpino aplinkose su skirtingu drėgmės, deguonies ir anglies dvideginio kiekiu.

Dėl pasaulinio atšilimo gali visiškai sustoti poliarinė dreifinė srovė – viena stipriausių šio vandenyno tėkmių, išsklaidanti Arktyje besikaupiančius teršalus. Apie tai paskelbė Norvegijos F. Nanseno aplinkos ir kosminių stebėjimų centro mokslininkai, atlikę kompiuterinį Arkties cirkuliacijos ir klimato pokyčių iki 2080 m. modelį, praneša „New Scientist“. Poliarinė dreifinė srovė teka Arkties vandenyno paviršiumi nuo centrinės Sibiro dalies iki Grenlandijos ir pasiekia Atlanto vandenyną.

Didžiausios ir populiariausios internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ angliškoje versijoje sumažėjo naujų tekstų skaičius. Analitikai tai vertina kaip vieną iš artėjančio „Wikipedia“ saulėlydžio ženklų, skelbia „New Scientist“. Vieno iš jų – Edo Chi – atlikto „Wikipedia“ turinio tendencijų tyrimo apžvalga skelbiama šiame tinklaraštyje. „Wikipedia“ turinį kuria jos vartotojai. 2001 m. internete debiutavusi „laisvoji enciklopedija“ labai greitai išaugo iki 3 mln. straipsnių.

Japonijos Jūrų ir žemės mokslų bei technologijų agentūra pirmą kartą surengė žvalgomąją gręžimo darbų ekspediciją žemės drebėjimų zonoje po vandenyno dugnu, praneša „New Scientist“. Agentūrai priklausantis tyrimų laivas CHIKYU Ramiojo vandenyno Nankajaus duburyje, esančiame į pietryčius nuo Japonijos krantų, prasigręžė į beveik 1,6 kilometrų gylį po vandenyno dugnu. Vandens gylis toje vietoje yra 2 kilometrai.

Mokslininkai nustatė, kad naminės katės, kaip ir jų šeimininkai, gali būti kairiarankės, ir dešiniarankės. Belfasto Karalienės universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologės Deborah Wells ir Sara Millsopp, ištyrusios 42 kačių įpročius, konstatavo, kad, atlikdamos sudėtingas užduotis, patelės labiau linkusios naudoti savo dešiniąją letenėlę, o katinai – kairiąją, rašo „Telegraph.co.

Praėjusią savaitę Veneroje pastebėta keista šviesi dėmė. Astronomai teigia nežinantys tokio reiškinio priežasčių. Neįprasta šviesi dėmė Veneros pietiniame pusrutulyje ultravioletinių spindulių diapazone buvo pastebėta dar liepos 19 dieną, praneša „New Scientist“. Ją aptiko Niujorke gyvenantis astronomas mėgėjas Frankas Melillo (įdomu, kad tą pačią dieną kitas astronomijos mėgėjas australas Antkony Wesley Jupiteryje pastebėjo keistą juodą dėmę). Pranešus apie tai, Veneros stebėjimų ėmėsi profes...

Vokietijos mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenų didėjimą lėmė prieš 2,5 mln. metų prasidėjęs ledynmetis. Tuo metu temperatūra buvo sumažėjusi visame pasaulyje, praneša „New Scientist“. Kelių mokslininkų grupių tyrimus šia tema paskelbė žurnalai „Climatic Change“ ir „Human Nature“. Yra žinoma, kad maždaug prieš 2,5 mln. metų vidutinis žmogaus smegenų tūris netikėtai – evoliucijos požiūriu – padidėjo nuo beveik 600 mililitrų iki 1 litro.

Masiniams neramumams malšinti skirti nemirtino poveikio spinduliniai ginklai bus naudojami ir JAV karo aviacijoje. Pentagono Jungtinis nemirtino poveikio ginklų direktoratas užsakė bendrovei „Raytheon“ modifikuoti 2001 m. sukurtą mikrobangų ginklą, kad jį galima būtų naudoti sraigtasparniuose ir kitokio tipo orlaiviuose, pranešė „New Scientist“. Iki šiol „Raytheon“ sukurta „Active Denial System“ sistema, naudojanti nemirtino poveikio mikrobangų pluoštą, kuriuo galima per atstumą kontroliuoti...

Liepos 22 dieną įvyksiančio ilgiausio šiame šimtmetyje saulės užtemimo metu Kinijos mokslininkai planuoja patikrinti nevienareikšmiškai vertinamą gravitacinių svyravimų teoriją, pranešė „New Scientist“. Pirmą kartą apie neįprastą pilno Saulės užtemimo poveikį gravitacijai buvo pradėta kalbėti praėjusio amžiaus viduryje. Tada prancūzų mokslininkai saulės užtemimo metu buvo pastebėję Paryžiuje esančios švytuoklės judėjimo anomalijas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) pradėjo veikti pirmasis nuolatinis tarpplanetinio interneto ryšio mazgas, praneša „New Scientist“. Mokslininkų tobulinama „kosminio interneto“ programinė įranga turėtų užtikrinti patikimą duomenų perdavimą dideliais atstumais į Žemę, retransliuojant juos per aplink kitas planetas skriejančius palydovus ir kosminius zondus.

Nors žili plaukai paprastai teikia nedaug džiaugsmo, jų formavimosi procesas gali padėti apsaugoti mus nuo vėžio, praneša „New Scientist“. Pasak Tokijo (Japonija) Medicinos ir dantų gydymo universiteto mokslininkų, su laboratorinėmis pelėmis atlikti bandymai padėjo išsiaiškinti, kodėl plaukuose pradeda keistis juos nudažantis pigmentas. Jau seniai buvo žinoma, kad plaukų pigmentą gamina melanocitais vadinamos ląstelės. Kai kamieninių ląstelių skaičius plauko folikule sumažėja, jis ima žilti.

Britų muziejaus restauravimo skyriaus fizikas Giovannis Verri bandymais įrodė, kad skulptūros, puošusios Atėnų Partenono šventyklą, buvo dažytos. Mokslininkas ant skulptūrų atrado mineralinį pigmentą, vadinamą egiptietišku mėliu, rašo "Nature News". Tai, kad senovės Graikijos skulptūros buvo išdažytos ryškiomis spalvomis, žinoma jau apie 200 metų, bet kalbant apie Partenono skulptūras, šią hipotezę pirmajam pavyko patvirtinti G. Verri.