„Rusija viešai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis buvo priversta nutraukti tiekimą dėl techninių problemų, pavyzdžiui, dokumentų trūkumo ir turbinų techninės priežiūros.
Tačiau iš tikrųjų Kremlius naudojasi „Nord Stream“, pagrindinio dujotiekio, kuriuo jis tiekia dujas Europai, nesėkmėmis, kad padidintų politinę įtampą ir priverstų šalių vadovus persvarstyti įvestas skaudžias sankcijas ir paramą Kyjivui“, – savo šaltinius cituoja minėta žiniasklaidos priemonė.
Manoma, kad Kremlius ir dujų milžinė „Gazprom“ toliau ieškos priežasčių apriboti dujų srautus ir taip neleisti europiečiams sukaupti reikalingų atsargų žiemos poreikiams patenkinti.
ES pareigūnai jau dabar įspėja apie rimtus ekonominius sutrikimus, jei srautai nebus atnaujinti, ir ragina vartotojus mažinti gyvybiškai svarbių dujų naudojimą.
Žurnalistai teigia, kad dujų ribojimas rodo, jog Kremlius yra pasiryžęs atsisakyti dešimčių milijardų dolerių pajamų iš eksporto tam, kad pasiektų savo geopolitinius tikslus.
Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gazprom“ išanalizavo galimą iki kitų metų truksiančio dujotiekio uždarymo poveikį ir rado būdų, kaip sumažinti finansinę žalą.
Vienas šaltinis teigė, kad kai kurie Kremliaus atstovai stebisi, jog prezidentas Vladimiras Putinas nesiėmė greitesnių veiksmų dujų srautams nutraukti, nes Europa Rusijai taiko sankcijas ir tiekia ginklus Ukrainai. Rusija naudoja savo energetinius svertus kaip politinę priemonę atsakomiesiems veiksmams.
Rusija į Europą eksportuoja apie trečdalį visų dujų. Antradienį ES šalys susitarė dėl plano šią žiemą 15 proc. sumažinti rusiškų dujų suvartojimą ir taip pasirengti tolesniems tiekimo sutrikimams. EK duomenimis, jei žiema bus šalta ir paklausa nesumažės, dėl sumažėjusio dujų srauto ES BVP gali sumažėti 1,5 proc.
Pasak vieno su situacija susipažinusio asmens, „Gazprom“ išties susiduria su tam tikromis techninėmis kliūtimis, tačiau „Nord Stream“ vis dar gali tiekti didelį kiekį dujų.
ES valstybės narės pasiekė susitarimą dėl rusiškų dujų vartojimo mažinimo
Europos Sąjunga (ES) antradienį suderino dujų vartojimo mažinimo planą, kuris laikomas solidarumo su Vokietija aktu ir atsaku į Rusijos, kuri dujų tiekimą naudoja kaip ekonominį ginklą, manipuliacijas.
Plane, kurį patvirtino Briuselyje susirinkę energetikos ministrai, bus numatyta išimčių ir išlygų, nes kai kurios ES valstybės narės visgi nebuvo linkusios pernelyg daug aukoti dėl Berlyno ir kelių prieigos prie jūros neturinčių valstybių narių.
Vengrija vienintelė iš valstybių narių nesutiko su planu, už kurį balsavo dauguma susirinkusiųjų, ir ministrų ES taryba pasveikino susitarimą, kurį pavadino ES vienybės pergale.
„Siekdamos didinti ES energijos tiekimo saugumą, valstybės narės šiandien pasiekė politinį susitarimą dėl savanoriško gamtinių dujų paklausos sumažinimo 15 proc. šią žiemą“, – rašoma ministrų tarybos paskelbtame pranešime.
„Tarybos reglamente taip pat numatoma galimybė paskelbti „Sąjungos pavojų“ dėl tiekimo saugumo ir tokiu atveju dujų paklausos mažinimas būtų privalomas“, – rašoma pranešime.
„Dujų paklausos mažinimo tikslas – prieš žiemą sutaupyti dujų ir pasirengti galimiems dujų tiekimo iš Rusijos, kuri energijos tiekimą nuolat naudoja kaip ginklą, sutrikimams.“
„Nešvarūs žaidimai“
Vokietija – ES ekonominė galiūnė – yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų ir nuo Rusijos valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ tiekimo malonės priklausys dar ne vienus metus, kurių tebereikės alternatyviems tiekimo šaltiniams susirasti.
„Tai tiesa, kad Vokietija... su savo priklausomybe nuo rusiškų dujų ... yra padariusi strateginę klaidą, bet mūsų vyriausybė dirba ... stengdamasi tai ištaisyti“, – atvykęs į ministrų susitikimą pareiškė Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).
Prancūzija pareiškė, jog valstybės narės, pademonstravusios solidarumą su Berlynu, padės apsaugoti visą Europą, nors didelė dalis ES dujų importo iš Rusijos – o pernai iš šios šalies ES gavo 40 proc. importuotų dujų – atitenka būtent Vokietijai.
„Mūsų pramoninės grandinės yra visiškai tarpusavyje priklausomos: jeigu Vokietijos chemijos pramonė ima strigti, gali sustoti visa Europos pramonė“, – pareiškė Prancūzijai atstovaujanti ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer).
Plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios ir iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela pareiškė, kad šis planas yra stiprus atsakas „Gazprom“ planams sumažinti dujų tiekimą Europai.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J. Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su Europos Sąjungos energetikos ministrais.
„Gazprom“ pirmadienio vakare pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą, o tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.
Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.
„Protinga strategija“
ES valstybės narės jau atmetė ankstesnį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įgaliojimus kritinėje situacijoje nustatyti privalomus dujų vartojimo mažinimo tikslus suteikti Briuseliui, o ne valstybėms narėms.
Tuo tarpu dujų vartojimo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslas bus pritaikytas prie kiekvienos šalies padėties, taikant tam tikras išimtis ir atsižvelgiant į šių šalių atsargų lygį bei į tai, ar jos turi dujotiekių, kuriais galėtų dalytis dujomis su kitomis valstybėmis narėmis.
„Niekas nesiginčija, kad reikia solidarumo, tačiau solidarumo priemonės gali būti labai skirtingos ir pradinis pasiūlymas nebūtinai buvo veiksmingiausias“, – pareiškė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera Rodriguez (Teresa Ribera Rodriges).
Išimtis planuojama nustatyti salų valstybėms, tokioms, kaip Airija, Kipras ar Malta, taip pat šalims, tokioms kaip Ispanija ar Portugalija, kurios turi nedaug jungčių su tarpusavyje sujungtų dujotiekių tinklu.
„Gazprom“ pirmadienį pareiškė, kad vieną iš dviejų paskutinių veikiančių turbinų stabdo dėl „variklio techninės būklės“, tačiau už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson atmetė tokį paaiškinimą.
„Mes žinome, kad tam nėra jokių techninių priežasčių“, – pareiškė ji.
„Tai politiškai motyvuotas žingsnis ir mes turime tam būti pasirengę ir būtent dėl tos priežasties prevencinis mūsų dujų paklausos mažinimas yra protinga strategija.“
