Leidinys, naudodamasis matematiko Sergejaus Špilkino metodu, apskaičiavo netikrų balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Sako, kad maždaug pusė balsų už Putiną buvo falsifikuoti
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo duomenų, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V. Putiną.
„Iš mūsų analizės matyti, kad mažiausiai 31,6 mln. balsų Putinas gavo sukčiaudamas, t. y. maždaug pusė balsų už jį buvo falsifikuoti“, – rašo tyrimo autoriai.
Anot jų, tai rekordinis balsų klastojimo mastas Rusijos prezidento rinkimuose. Klastočių buvo tiek daug, kad statistiniais metodais beveik neįmanoma nustatyti „sąžiningų“ balsų skaičiaus.
Minėtas S. Špilkino metodas atskleidžia, kiek balsų nugalėtojui buvo pridėta klastojant biuletenius ir perrašant dokumentus.
Stebėtojai: rinkimai Rusijoje buvo labiausiai korumpuoti per visą istoriją
Savaitgalį įvykę vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, sako stebėsenos grupė „Golos“, rašo „Sky news“.
Anot stebėtojų, tokių suklastotų rinkimų dar nėra buvę.
Grupė pabrėžia, kad rezultatai yra neteisėti, nes kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai negaliojo jokios politines teises ir laisves užtikrinančios normos.
„Dar niekada anksčiau nematėme prezidento rinkimų kampanijos, kuri taip smarkiai neatitiko konstitucinių standartų“, – sako grupė.
Rusų propagandistai teigia, kad dabartinis režimo lyderis Vladimiras Putinas „rinkimus“ laimėjo surinkęs 87,28 proc. balsų esant rekordiniam 77,4 proc. rinkėjų aktyvumui.
Vis dėlto „Golos“ pastebi, kad kai kuriuose regionuose rinkimų stebėtojai buvo atšaukti dar prasidėjus balsavimui, o kitur buvo apskritai neįleisti.
„Privačiuose pokalbiuose kandidatų ir partijų atstovai pripažino, kad tai buvo padaryta dėl spaudimo“, – teigia grupė.
Anot stebėtojų, taip pat buvo atvejų, kai rinkėjai buvo bauginami – į rinkimų apylinkes ateidavo pareigūnai, kurie žvilgčiodavo per rinkėjų pečius ir žiūrėdavo, už ką jie balsuoja.
Vienoje Maskvos apylinkėje pareigūnai paėmė biuletenį iš rinkėjos rankos, kad patikrintų, už ką ji balsavo.
Vakarai: Putino pergalė pagrįsta represijomis ir bauginimu
Dar prieš rinkimų Rusijoje savaitgalį iš esmės buvo aišku, kad tai nebus sąžiningi rinkimai, o greičiau rinkimų imitacija. Buvo aišku, kad V. Putinas neužleis prezidento posto.
Vakarai smerkia „rinkimų“ rezultatus.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad V. Putino perrinkimas naujai šešerių metų kadencijai nebuvo laisvas ir sąžiningas, nes su tikrąja opozicija buvo susidorota, o tarptautinių nepriklausomų rinkimų stebėtojų nebuvo.
„Šie rinkimai buvo paremti represijomis ir bauginimais“, – Briuselyje žurnalistams sakė jis.
Vakarai nepripažįsta rinkimų Rusijoje rezultatų
Vakarų šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos rinkimų rezultatai parodė prezidento V. Putino „represijų gylį“.
Kremlius sveikino V. Putino perrinkimą penktai kadencijai kaip „iškalbingiausią mūsų šalies žmonių paramos savo prezidentui ir konsolidacijos jo kelyje patvirtinimą“.
Tačiau D. Cameronas, kuris sekmadienį vakare pareiškė, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, atmetė jų rezultatus kaip nedemokratiškus.
„Šie rinkimai Rusijoje akivaizdžiai parodo prezidento Putino režimo, kuris siekia nutildyti bet kokią opoziciją jo neteisėtam karui (Ukrainoje), represijų gylį“, – sakoma jo pareiškime.
„Putinas pašalina savo politinius oponentus, kontroliuoja žiniasklaidą, o paskui pats save vainikuoja nugalėtoju. Tai nėra demokratija“, – pridūrė jis.
Kremlius savaitgalį vykusius rinkimus, pažymėtus biuletenių gadinimo ir atakų pasienio regionuose, pristatė kaip įrodymą, kad rusai palaiko V. Putino puolimą Ukrainoje.
D. Cameronas taip pat paminėjo pagrindinio V. Putino politinio varžovo Aleksejaus Navalno mirtį kaip Rusijos vadovo represijų masto įrodymą.
„Aleksejaus Navalno mirtis likus kelioms savaitėms iki rinkimų tragiškai priminė apie politinių represijų dabartinėje Rusijoje žiaurumą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Rusija turėtų „nedelsiant paleisti visus politinius kalinius“, įskaitant dvigubą JK ir Rusijos pilietybę turintį Vladimirą Karą-Murzą.
42 metų opozicijos politikas V. Kara-Murza praėjusį balandį buvo įkalintas 25 metams – tai iki šiol griežčiausia bausmė už kritiką karui Ukrainoje.
Jis buvo apkaltintas išdavyste po to, kai savo kalboje Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimus prieš Ukrainą.
V. Kara-Murza turi rimtų sveikatos problemų, kurias, jo advokatų teigimu, sukėlė du bandymai nunuodyti, 2015-aisiais ir 2017-aisiais organizuoti Rusijos saugumo tarnybos FSB.
