Vasarą vykęs pasitraukimas iš visuotinio karantino daugelyje šalių baigėsi užkrėstųjų skaičiaus augimu, tačiau dabar nėra nei tokio mirtingumo, nei tokių eilių ligoninėse.
Žmonės jau pavargo, auga nelaimingų ir protestuojančiųjų skaičius. Verslo ir žmonių ar valstybės pajamos krinta, o išlaidos ekonomikos gyvybės palaikymui dirbtinės komos būsenoje darosi vis sunkesne našta, rašoma BBC.
Prieš visuotinį karantiną pasisako ir Europos politikos lyderiai
Visa tai suteikia europiečiams viltį žiemą neišvysti visuotino karantino. Maža to, tiek medicina, tiek patys žmonės, tiek ir verslas jau palaipsniui adaptavosi prie gyvenimo su virusu: daugelyje vietų dėvimos kaukės, dažniau plaunamos rankos, laikomasi distancijos, dirbama iš namų.
Net emocingi italai ir ispanai elgiasi kaip santūrūs skandinavai, ir tikisi antrąją bangą išgyventi „švedišku“ ritmu – neuždarant parduotuvių, kavinių, ofisų ir šalių sienų.
Prieš naująjį visuotinį karantiną pasisakė ir stipriausios kontinento politinės figūros: Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Mes negalime leisti sau sustabdyti gyvenimą šalyje, nes visuotinis karantinas turi begalę žalingų šalutinių efektų, – pareiškė E. Macronas savo interviu leidiniui „Paris Match“. – Taip nebūna, kad rizika visuomenėje būtų visiškai nulinė“.
A. Merkel pareiškė, kad niekas ES nenori pavasario košmaro pasikartojimo, kuomet 450 mln. didžiausios pasaulyje politinės ir prekybinės sąjungos gyventojų būtų atskirti vienas nuo kito.
„Kaip politikai mes bet kokia kaina stengiamės išvengti naujo sienų uždarymo, – pareiškė ji. – Tačiau tam mums reikės dirbti kartu“.
Smūgis ekonomikai
Dėl viruso 27 Europos Sąjungos šalys ne tik užsidarė nuo pasaulio, uždarę Šengeno zoną, tačiau ir atsiribojo viena nuo kitos vidinėmis sienomis. To Europa neregėjo dešimtmečius.
Žmonės nebevažinėjo darbo reikalais ar atostogų, o tai, kartu su kitomis karantino pasekmėmis, galingai smogė ES ekonomikai. ES ekonomikos kritimas viršys 8 proc., bendrai sąjungos ekonominė galia smuks nuo 14 iki 13 trln. eurų.
Pirmosios bangos metu (nuo vasario iki birželio) paslaugų sektorius susitraukė 16,4 proc., turistinis – net 75 proc.
Viduryje vasaros pagyvėjimas buvo juntamas tik restoranų versle, tačiau ir ten apyvarta atsistatė vos 50 proc., rašoma BBC. Viešbučiai ir oro linijos išlieka gilioje krizėje – jų apyvarta tesiekia 30 proc. ikikovidinių rodiklių.
Apsieiti be „lokdauno“
Tokiais tempais verslas ne tik neišgyvens antrosios bangos, tačiau dar ir rizikuoja jos net nesulaukti.
Aišku, nėra aišku, ar virusas išvis sugrįš su nauja jėga, tačiau antrosios bangos baimė vis stiprėja į mokyklas ir viešąjį transportą sugrįžus moksleiviams ar studentams. Taip pat nerimą kelia vis šąlantys orai, dėl ko žmonės vėl pradės buriuotis uždarose patalpose, kur rizika užsikrėsti yra ženkliai didesnė.
Tačiau šalys, išgyvenusios visuotinį karantiną, bandys visus įmanomus būdus, kad tai nebepasikartotų. Italijos sveikatos ministras Roberto Speranza pareiškė: „Aš šiuo metu atmetu naujo visuotinio karantino įvedimo galimybę mūsų šalyje“ ir „Visuotinis karantinas Italija negresia“. Jo teigimu, šįkart ligoninės yra daug geriau pasiruošusios, tyrimai atliekami greičiau, vidutinis užsikrėtusiųjų amžius – 30 metų, daugeliui jų net nepasireiškia simptomai, o visoje šalyje rugpjūčio pabaigoje reanimacijoje buvo gydomi vos 66 pacientai, palyginus su 4068 piko metu pavasarį.
Jo kolega iš Vokietijos kalbėjo taip pat: rudenį ir žiemą Vokietija apsieis be visuotino karantino. „Jau tiksliai neprireiks įvedinėti visos šalies mastu. Mes užtikrintai einame į rudens-žiemos periodą“, – pareiškė šios šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.
Jis taip pat pažymėjo tai, kad medikai ir valdininkai per pusmetį išmoko tiksliai kovoti su epidemija, aptikti ir izoliuoti viruso židinius, „nebombarduojant visko paeiliui“.
Išmokti gyventi su virusu
Vis labiau užsimirštant pirmajai baimės dėl mirtino viruso bangai ir vis aiškiau matant, kokią ekonominę ir socialinę krizę gali sukelti bekompromisė kova su koronavirusu, tuo daugiau atsiranda pradžioje naudotos „išdegintos žemės“ taktikos kritikų.
Ir tuo mažiau politikai turi noro eksperimentuoti su savo rinkėjais. „Mes turime bet kokia kaina išvengti kraštutinių priemonių, kurias mes turėjome rinktis kovą ir balandį, nes tiek socialine, tiek ir ekonomine prasme jos buvo nepakeliamos“, – pripažino portugalų premjeras Antonio Costa.
Galimai, valdžia perlenkė lazdą, tačiau kitos išeities ir nebuvo, įsitikinęs vokiečių sveikatos apsaugos ministras.
„Kovą buvo ne tokia pati situacija, kaip dabar, rugsėjį. Mes žinojome mažiau, ir dinamika buvo kita. Tuomet vieninteliu teisingu ir reikalingu sprendimu buvo imtis veiksmų, ir mes padarėme tai, kad apsaugotume žmones“, – BBC cituojamas J. Spahnas.
Per šiuos pusę metų medikai išsiaiškino, kaip efektyviau gydyti nuo Covid-19, mokslininkai sukūrė kelias vakcinas ir dabar jas išbando, o valdžios sustiprino sveikatos apsaugos sistemas, sukūrė masinio testavimo programas, išmoko nustatyti pirminius židinių taškus ir įvesti lokalius ribojimus.
Mirtingumas nuo koronaviruso Azijoje ir Europoje faktiškai išnyko, o kartu su tuo dingo ir antrosios pandemijos baimė, ypač prisimenant Ispaniškojo gripo „antrąją bangą“, kuri prieš šimtmetį pražudė milijonus gyventojų.
Aršiausi ribojimų priešininkai reikalauja visų draudimų atšaukimo, tačiau šalių valdžios ragina neskubėti ir iš pradžių grąžinti pamažu visus į darbus, o vaikus ir paauglius – į mokymo įstaigas. Jeigu dėl to prireiks dėvėti kaukes ar atsisakyti vakarėlių, reiškia, taip ir reikės daryti, o prasižengusieji bus baudžiami.
„Mums dar ilgai teks su šiuo virusu gyventi“, – perspėjo Vokietijos kanclerė A. Merkell ir priminė, kad sulaikyti pandemiją rudenį ar žiemą yra sunkiau negu vasarą.
„Problema vis dar rimta. Prašau, žiūrėkite į ją vis dar taip pat rimtai“, – pareiškė A. Merkel, aiškindama neseniai priimtą sprendimą griežtinti taisykles ir taikomas nuobaudas.
