Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.
Trečiadienį apsilankęs Londone ir Paryžiuje, kur ragino Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją tiekti jo šaliai modernius naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas, karo meto lyderiu tapęs buvęs aktorius atvyko į Briuselį kreiptis į ES vadovus ir Europos Parlamento narius.
Europos Parlamente V. Zelenskis sulaukė ovacijų, atvykęs pasisakyti už tai, kad Ukraina, kuri laiko save šalimi, kovojančia už rytinių Europos sienų apsaugą, būtų kuo greičiau priimta į Europos Sąjungą.
„Mes ginamės nuo labiausiai antieuropietiškos šiuolaikinio pasaulio jėgos – mes ginamės patys, mes, ukrainiečiai mūšio lauke, kartu su jumis“, – europarlamentarams sakė V. Zelenskis.
EP pirmininkė Roberta Metsola, atspindėdama kitų aukštų ES pareigūnų šiltą reakciją, pareiškė: „Ukraina yra Europa ir jūsų šalies ateitis yra Europos Sąjungoje.“
„Valstybės privalo greit apsvarstyti – kaip kitą žingsnį – tolimojo nuotolio sistemų ir lėktuvų, kurių jums reikia, tiekimą, kad būtų apsaugota laisvė, kurią pernelyg daug kas laikė savaime suprantama“, – pabrėžė R. Metsola.
Po kreipimosi į parlamentą V. Zelenskis turėjo prisijungti prie 27 ES valstybių narių vadovų ir tapti ypatingu svečiu eiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Kremliaus perspėjimas
Atvykusi į derybas Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė: „Labai svarbu, kad paspartintume karinės pagalbos Ukrainai teikimą. Manau, kad visi pažvelgėme į sandėlius, ką turime. Tačiau turėtume padaryti daugiau.“
Kremlius į tai sureagavo įprastu niūriu perspėjimu.
„Vertiname tai kaip didėjantį Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos įsitraukimą į Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Riba tarp netiesioginio ir tiesioginio dalyvavimo pamažu nyksta. Dėl to galime tik apgailestauti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Šių šalių veiksmai didina įtampą... daro šį konfliktą dar skausmingesnį... ir šie veiksmai nepakeis mūsų šalies tikslų vykdant specialiąją karinę operaciją“, – pridūrė jis.
Nuo praėjusių metų vasario 24 dienos, kai prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija pradėjo plataus masto invaziją, NATO ir ES galybės Europoje kartu su Jungtinėmis Valstijomis buvo pagrindinės Ukrainos gynėjų rėmėjos.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas su pasididžiavimu parodė V. Zelenskiui tankus „Challenger“, kuriuos Londonas siunčia į Ukrainą kartu su Vokietijoje pagamintais „Leopard“ iš kelių šalių, kad sustiprintų Kyjivo pajėgas.
ES vadovai taip pat kalbės apie 67 mlrd. eurų, kuriuos jie išleido karinei ir finansinei pagalbai Kyjivui, įskaitant lėšas, skirtas keturiems milijonams Ukrainos pabėgėlių priimti.
Tačiau V. Zelenskis turi daugiau prašymų. Ukrainos kariuomenė susiduria su atnaujintu Rusijos puolimu, o jos vadai nori modernių vakarietiškų naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad galėtų smogti giliai į Rusijos kontroliuojamą Ukrainos teritoriją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo, kad Europa rems Ukrainą iki galutinės pergalės.
„Laisvės sparnai“
Atvykęs į Briuselio viršūnių susitikimą O. Scholzas žurnalistams sakė: „Šiandien susirinkome čia, kad pademonstruotume solidarumą ir vienybę. Galime dar kartą pasiųsti šį signalą ir parodyti, kad ir toliau remsime Ukrainą, ginant jos nepriklausomybę ir vientisumą tiek, kiek reikės.“
Didžioji Britanija pažadėjo apmokyti ukrainiečių pilotus ir pareiškė, kad ilgainiui apsvarstys pasiūlymą dėl kovinių orlaivių.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos ir kitos NATO sąjungininkės baiminasi išprovokuoti Rusiją nekontroliuojamam eskalavimui, kuris galėtų įtraukti Vakarų pajėgas.
Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius perspėjo, kad Rusija puola Ukrainos pajėgas netoli Kreminos miesto ir „sistemingai naikina“ tris netoliese esančias bendruomenes.
„Puolimui reikia daugiau šarvuočių ir amunicijos“, – sakoma pareiškime.
Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos veržiasi į Bachmutą ir Vuhledarą – du kovų centrus Ukrainos rytiniame Donecko regione, kur šiuo metu yra karo židinys.
Tuo metu Maskvos knygynuose pradėta prekiauti atnaujintais Rusijos žemėlapiais, į kuriuos įtraukti keturi aneksuoti Ukrainos regionai: Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko. V. Putinas juos nuolat vadina „mūsų istorinėmis žemėmis“.
Zelenskis dėkoja ES lyderiams už paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje padėkojo Europos Sąjungos vadovams už paramą Kyjivui beveik metus trunkančioje kovoje su Rusijos invazija.
„Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.
Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime V. Zelenskis paragino ES vadovus greičiau aprūpinti Ukrainą ginklais, kol Rusija dar nespėjo sutelkti pajėgų naujiems puolimams.
„Turime stiprinti mūsų bendradarbiavimo dinamiką, turime tai daryti greičiau nei agresorius“, – kolegoms Europoje sakė V. Zelenskis.
Jis įspėjo vadovus, kad Ukrainai reikia gauti artilerijos, amunicijos, modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų.
„Kalbame apie agresiją ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą“, – sakė jis, sulaukęs šiltų plojimų, kai vadovai susirinko bendrai nuotraukai.
Atvykęs į Briuselio viršūnių susitikimą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) žurnalistams sakė: „Šiandien susirinkome čia, kad pademonstruotume solidarumą ir vienybę. Galime dar kartą pasiųsti šį signalą ir parodyti, kad ir toliau remsime Ukrainą, ginant jos nepriklausomybę ir vientisumą tiek, kiek reikės.“
Tačiau vienas iš lyderių kalbėjo kitaip. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Vladimirui Putinui ES lyderis, susilaikė nuo plojimų, kai V. Zelenskis prisijungė prie savo kolegų bendrai nuotraukai.
Socialinėje žiniasklaidoje jis teigė, kad Vengrija siųs Kyjivui humanitarinę pagalbą, tačiau ragino nedelsiant nutraukti ugnį, o ne siekti Ukrainos pergalės. „Vengrija priklauso taikos stovyklai!“ – pareiškė jis.
Planas sunaikinti Moldovą
V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą.
Per vertėją V. Zelenskis pareiškė, kad neseniai Moldovos prezidentei Maiai Sandu pasakė, „kad perėmėme Rusijos žvalgybos parengtą Moldovos sunaikinimo planą“.
Pasak V. Zelenskio, šie dokumentai rodo, „kas, kada ir kaip“ planavo „sugriauti Moldovos demokratiją ir užvaldyti Moldovą“.
V. Zelenskis teigė, kad šis planas labai panašus į Rusijos parengtą planą, kuriuo siekiama užvaldyti Ukrainą. Jis pridūrė nežinantis, ar Maskva galiausiai nurodė planą įgyvendinti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę apkaltino Vakarus, kad jie svarsto galimybę paversti Moldovą „dar viena Ukraina“. Jis teigė, kad Vakarai 2020 metais rėmė provakarietiškos M. Sandu išrinkimą ir kad ji nori nuvesti šalį į NATO, sujungti Moldovą su Rumunija ir „praktiškai yra pasirengusi viskam“.
Gruodį Moldovos nacionalinė žvalgybos agentūra įspėjo, kad šiais metais Rusija gali pradėti naują puolimą, siekdama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Maskvos remiamą Moldovos separatistinį Padniestrės regioną.
Padniestrė atsiskyrė po 1992 metų pilietinio karo, tačiau dauguma šalių jos nepripažįsta. Ji driekiasi maždaug 400 km nuo rytinio Dniestro upės kranto iki sienos su Ukraina. Rusija atsiskyrusiame regione yra dislokavusi apie 1 500 karių, kuriuos vadina „taikdariais“.
