Vakare vyksiančiame susitikime turi dalyvauti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos vadovas Donaldas Tuskas, Italijos ir Danijos premjerės Giorgia Meloni ir Mette Frederiksen, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Taip pat turėtų dalyvauti Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy, Europos Sąjungos (ES) vadovai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa.
Susitikimas vyks likus kiek daugiau nei mėnesiui iki D. Trumpui pradedant darbą Baltuosiuose rūmuose ir žadant greitai užbaigti karą, per kurį, pasak NATO, nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios žuvo ir buvo sužeista daugiau nei milijonas žmonių.
Europos lyderiai, norintys, kad nebūtų palikti nuošalyje, stengiasi sukurti savo planus, tvyrant būgštavimams, kad D. Trumpas sumažins JAV paramą Kyjivui ir privers Ukrainą padaryti skausmingų nuolaidų Maskvai.
Kai kurios sostinės pradėjo diskusijas dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje, siekiant garantuoti, kad bet kokios galimos paliaubos būtų tvarios. Apie tai kalbėta per neseniai vykusį E. Macrono ir D. Tusko susitikimą, vis dėlto diplomatai sako, kad kol kas dar per anksti pateikti konkrečius pasiūlymus.
„Oficialiai tai neįtraukta į darbotvarkę, tačiau susirinks daug svarbių žmonių, todėl negalima to visiškai atmesti“, – sakė NATO diplomatas.
V. Zelenskis sako manantis, kad karas gali baigtis kitais metais, ir ragina sąjungininkus padėti užtikrinti taikos susitarimą, kurio Maskva negalėtų pažeisti. Jis sakė, kad lyderiai aptars, „kaip skubiai sustiprinti Ukrainą mūšio lauke, politiškai ir geopolitiškai“.
NATO teigė, kad diskusijos bus sutelktos į „nuolatinę paramą Ukrainai, ypač oro gynybos“, nes Rusija bombarduoja Ukrainos elektros tinklus.
M. Rutte primygtinai reikalauja, kad Kyjivo sąjungininkės sutelktų dėmesį į ginklų tiekimo didinimą, bei ragina jas viešai nediskutuoti apie galimas taikos sąlygas, nes tai gali patekti į Rusijos rankas.
Antradienį V. Zelenskis pareiškė, jog Ukrainai „reikia dar 12–15 oro gynybos sistemų, kad šalis būtų visiškai apsaugota nuo Rusijos raketų smūgių“.
NATO diplomatas sakė, kad susitikimas „iš esmės susijęs su V. Zelenskio prašymu suteikti daugiau karinės pagalbos“.
Ukrainos lyderis sušvelnino savo poziciją dėl galimos taikos, sakė, kad jei NATO suteiks Ukrainai tvirtas saugumo garantijas ir pakankamai ginkluotės, šalis galėtų sutikti su paliaubomis prie dabartinių fronto linijų ir diplomatinėmis priemonėmis siekti atgauti visą teritoriją.
Vis dėlto NATO narės atmeta Kyjivo raginimus pakviesti Ukrainą į Aljansą, tai sukėlė spėliones, kad alternatyva galėtų būti taikdarių siuntimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
