Rusų kariai pirmadienį panaudojo apsvaiginti skirtas granatas ir šaudė į orą, siekdami išvaikyti demonstrantus pietiniame Chersono mieste.
V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi sakė, kad „matėme vergus, šaudančius į laisvus žmones, propagandos, keičiančios jų sąmonę, vergus“.
Prezidentas pridūrė, kad šis karas pavertė paprastus ukrainiečius didvyriais, ir „priešas netiki, jog visa tai tikra“.
„Nėra reikalo organizuoti pasipriešinimą, – sakė V. Zelenskis. – Pasipriešinimas ukrainiečiams – jų sielos ypatybė.“
V. Zelenskis atnaujino derybų su V. Putinu pasiūlymą
V. Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė esąs pasiruošęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.
Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.
„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasiruošęs iškelti šiuos klausimus, – pabrėžė jis. – Nebus jokių raginimų ir istorinių kalbų. Labai nuodugniai aptarčiau su juo visus klausimus, nepaliekant galimybių būsimoms grėsmėms mūsų valstybei. Stengsiuosi apžvelgti viską, kas neramina ir kuo nepatenkinta Rusija, taip pat pasakysiu viską, ką galvoja Ukrainos žmonės.“
Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.
Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, o V. Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“.
„Jeigu turėsiu galimybę, o Rusija turės noro, mes išnagrinėsime visus klausimus“, – V. Zelenskis sakė Ukrainos žurnalistams duodamas interviu, kurį paskelbė interneto leidinys „Suspilne“.
„Ar visus juos išspręsime? – Ne. Tačiau galimybė, kad dalį [išspręsti] sugebėsime – bent jau kad būtų sustabdytas karas. Neišsprendus tai neįmanoma“, – kalbėjo prezidentas.
Nors V. Zelenskis užsiminė norįs diskutuoti apie trijų ginčijamų teritorijų statusą, jis ne karta pabrėžė, kad šios sritys yra Ukrainos dalis ir kad šalis jų neišsižadės.
V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad bet koks taikos susitarimas, apimantis „istorinius“ pokyčius, turėtų būti patvirtintas nacionaliniame referendume.
Australijos nacionaliniame universitete dirbanti Ukrainos reikalų ekspertė Sonia Mycak (Sonia Maikak) sakė, kad pažadas surengti plebiscitą tikriausiai žlugdo bet kokią Kyjivo galimybę perleisti šias teritorijas.
„Didžioji dauguma, apie 80 proc. ukrainiečių sako nenorintys atsisakyti“ šių teritorijų, sakė S. Mycak, remdamasi dviem neseniai atliktomis gyventojų apklausomis.
„Manau, kad gyventojai tai atmestų... Labai daug ukrainiečių sako, kad „neturėtume liautis kovęsi“, – pridūrė ji.
„Ukrainiečiai mano, kad jiems iškilęs egzistencinis pavojus. Tai ne vien teritorijos praradimas – tai faktas, kad jie turėtų gyventi kaip rusai, kad vyktų intensyvus rusinimas, kad valdžia būtų autoritarinė“, – kalbėjo specialistė.
Per kelias savaites vykstančias derybas Ukrainos ir Rusijos pareigūnai nesugebėjo susitarti, kad būtų sustabdyti arba bent jau sulėtinti karo veiksmai, privertę daugiau kaip 3,5 mln. ukrainiečių pasitraukti į užsienį.
Tačiau Rusijos kariuomenė, nors iš pažiūros esanti daug didesnė nei ukrainiečių, neįstengė okupuoti visos šalies arba nuversti V. Zelenskio vyriausybės, kurios populiarumas smarkiai išaugo. Ukrainos lyderis sakė, kad karas turės būti galiausiai užbaigtas prie derybų stalo.
„Neįmanoma nepasiekti sprendinio. Naikindamas mus jis [V. Putinas] neabejotinai naikina save“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Nenoriu, kad istorijoje išliktume kaip didvyriai arba tauta, kuri nebeegzistuoja... Ir jeigu jie sunaikins save, nebebus likę netgi jokio didvyriškumo“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
