„Tikime, kad prancūzai ir toliau rems Ukrainą, nepriklausomai nuo politinės padėties“, – rašytiniuose komentaruose AFP sakė Ukrainos vadovas.
„Prancūzijos žmonių valia kita vyriausybė ir toliau visapusiškai rems Ukrainą tiek mūšio lauke, tiek istoriškai negrįžtamu keliu į ES [Europos Sąjungą]“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbė po to, kai Europos Parlamento rinkimuose jo centristus sutriuškino kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (RN) partija.
Prancūzija ruošiasi rinkimams
Šis jo žingsnis pribloškė šalį, ir pirmą kartą pokario Prancūzijos istorijoje į valdžią gali iškilti kraštutiniai dešinieji.
Prancūzai ruošiasi sekmadienį eiti prie balsadėžių pirmame rinkimų ture, o antras turas numatytas po savaitės.
Apklausos rodo, jog šiuo metu pirmauja Jordano Bardellos vadovaujamas RN. Tikėtina, kad partija rinkimuose surinks daugiausiai mandatų ir pirmą kartą vadovaus vyriausybei.
Antroje vietoje gali likti kairiojo sparno Naujojo liaudies fronto koalicija.
Apklausos rodo, kad E. Macrono centristų blokas šiuo metu yra trečias ir gali susidurti su dideliais nuostoliais.
Oponentai jau seniai atkreipė dėmesį į šiltus RN ryšius su Kremliumi, taip pat į didžiulę paskolą, kurią 2014 metais iš vieno Rusijos banko gavo „Nacionaliniu frontu“ anksčiau besivadinusi partija – ir kurią jau grąžino.
Šią savaitę J. Bardella patikino, kad jo partija bus itin budri bet kokių Rusijos grėsmių akivaizdoje, tačiau taip pat teigė, kad nesiųs karių į Ukrainą, jei laimės rinkimus.
E. Macronas anksčiau nustebino savo Europos partnerius pareikšdamas, kad neatmeta galimybės dislokuoti karius Ukrainoje.
„Esame įsitikinę, kad kita vyriausybė bus nepriklausoma nuo Rusijos agresoriaus ir išliks ištikima Europos vertybėms bei stipriai ir vieningai Europai, – pareiškė V. Zelenskis. – Būtent tokiai, kurią Ukraina saugo nuo Rusijos tironijos. Tokiai, kurios nare ji nori tapti.“