„Mūsų žinutė visoms šalims: ruoškite brigadas, jos gali būti rezervu ir gali pakeisti mūsų vaikinus, kurie pavargo, jie gali pakeisti juos mūšio lauke“, – pareiškė V. Zelenskis susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte metu.
Pirmasis apie galimą NATO pajėgų siuntimą į Ukrainą šių metų vasarį prabilo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tačiau dauguma Kyjivo sąjungininkių, įskaitant JAV ir Vokietiją, viešai atsisako šios idėjos. Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat atmetė tokią galimybę.
Tuo metu NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris tik pažymėjo, kad bet kurios NATO šalies karių siuntimas į Ukrainą turi būti aptariamas viso aljanso narių.
Kremlius: tai reikštų karinį konfliktą su Rusija
Didžioji Britanija anksčiau skelbė, kad svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karo instruktorius, kurie apmokytų ukrainiečių karius.
Rusijos valdžia pareiškė, kad Vakarų kariuomenės atstovai jau yra Ukrainos teritorijoje ir apmoko ukrainiečių karius.
Tiesa, V. Putinas neatmetė galimybės susidurti su Vakarų kariniais daliniais: „Jeigu jau bus kalbama apie užsienio valstybių karinius kontingentus, tai esu tikras, kad tai nepakeis situacijos mūšio lauke“.
Tuo pačiu Kremlius nuolat kartoja, kad NATO pajėgų siuntimas į Ukrainą reikštų „neišvengiamą karinį konfliktą su Rusija“.
Zelenskio pergalės planas
Dieną prieš tai, spalio 17 d., V. Zelenskis Europos Vadovų Tarybos susitikime pristatė Ukrainos „pergalės planą“ karui su Rusija užbaigti. Jį sudaro penki punktai ir trys slapti priedai.
Pirmasis punktas –Ukrainos kvietimas į NATO ir nebranduolinis Rusijos atgrasymas. Pasak V. Zelenskio, jei planą pradėsime įgyvendinti dabar, karą bus galima baigti ne vėliau kaip 2025 m.