Šios itin dinamiškos kelionės tikslas – užsitikrinti pagalbą prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, galinčius nepalankiai pakreipti paramos Kyjivui eigą.
Šiemet Ukraina gali susidurti su kol kas sunkiausia karo meto žiema, Rusijai pradedant naujus smūgius šalies elektros energijos tinklams ir žengiant į priekį ties rytine fronto linija.
Per kelionę Ukrainos lyderis sieks užsitikrinti kuo didesnę finansinę ir karinę paramą, nes Respublikonų partijos kandidatui Donaldui Trumpui iškovojus pergalę per lapkritį JAV vyksiantį balsavimą kiltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.
Per mažiau nei dvi paras V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos, Vokietijos, JK ir Italijos vadovais jų šalyse.
Dauningo gatvės teigimu, Ukrainos vadovas ketvirtadienį Londone aplankys JK ministrą pirmininką Keirą Starmerį , taip pat susitiks su naujuoju NATO vadovu Marku Rutte.
Po pietų jis vyks į Paryžių, kur susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o vėliau, anot Italijos žiniasklaidos, turėtų vykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Penktadienio rytą V. Zelenskis Vatikane dalyvaus audiencijoje pas popiežių Pranciškų, ir tą pačią dieną, pasak Vokietijos vyriausybės atstovės, Berlyne susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Šeštadienį planuotas svarbus Ramšteino formato susitikimas su tarptautiniais sąjungininkais buvo atidėtas, nes JAV prezidentas Joe Bidenas atšaukė suplanuotą kelionę į Europą, kad galėtų sutelkti dėmesį į Floridą siaubiančio uragano „Milton“ keliamą grėsmę.
Lemtingi JAV rinkimai
V. Zelenskis nuolat primena, kad jo šaliai desperatiškai reikia daugiau pagalbos, kad būtų atstatyta karo pusiausvyra ir galiausiai užtikrinta pergalė, Rusijai užėmus dešimtis mažų miestų ir kaimų šalies rytuose.
Jis taip pat nori gauti leidimą naudoti sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, tiekiamus tolimojo nuotolio ginklus kariniams taikiniams Rusijos gilumoje smogti.
Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, kliaujasi milijardine Vašingtono finansine ir karine pagalba, o lapkritį vyksiantys JAV prezidento rinkimai gali turėti lemiamą reikšmę karo eigai.
D. Trumpas yra pažadėjęs greitai nutraukti karą, jei bus išrinktas, o Kyjivas baiminasi, kad jo pergalės atveju bus priverstas vardan taikos daryti didžiulius kompromisus Maskvos naudai.
Viceprezidentė Kamala Harris, demokratų kandidatė, yra sakiusi, kad nesusitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei jose nebus atstovaujama ir Ukrainai.
V. Zelenskis atmeta bet kokį taikos planą, pagal kurį Rusijai būtų atiduota teritorija, ir teigia, kad Maskva, norėdama pasiekti ilgalaikę taiką, privalo iš Ukrainos išvesti visus savo karius.
