Pagal pratyboms sukurtą legendą rusų ir baltarusių kariaunos kovos su „gerai ginkluota Poliarine respublika“, numanomai – NATO valstybėmis. Pratybos vyks Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, o taip pat – Baltijos jūroje.
Vakaruose šios karinės pratybos, į kurias nėra įleidžiami užsienio stebėtojai, kelia susirūpinimą. Lietuvos valdžios ir kariuomenės atstovai tvirtina, kad situacija yra kontroliuojama, o į bet kokią galimą provokaciją iš Rusijos ar Baltarusijos pusės bus atsakyta.
Kas yra deklaruojama oficialiai
Pratybų atidarymo ceremonija įvyko dar ketvirtadienį Žemutinio Naugardo ir Bresto srityse. Viso abiejose valstybėse karinėse pratybose, oficialiais Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, dalyvaus apie 200 tūkst. karių, 800 vienetų karinės technikos, 80 lėktuvų ir sraigtasparnių bei 15 laivų. Tiesa, jeigu tikėtumėme oficialiais Rusijos pranešimais, pratybose Baltarusijoje turėtų dalyvauti tik apie 2,5 tūkst. rusų karių. Į šalį jau atskrido naujieji Rusijos kariuomenės naikintuvai Su-30.
Į pratybas „Zapad 2021“ taip pat atvyko užsienio kontingentų – maždaug 500 kariškių iš Armėnijos, Indijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pakistano ir Šri Lankos, skelbė Rusijos Vakarų karinė apygarda.
Lenkijoje dėl migracijos krizės, galimai ir dėl „Zapad-2021“ keliamų grėsmių, pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Rusija turėtų būti atviresnė organizuojant savo karines pratybas.
„Realybė tokia, kad nuo Šaltojo karo pabaigos Rusija niekada neatskleidė pratybų būtinajai priežiūrai. Anksčiau mes matėme, kad pratybose dalyvaujančių karių skaičius gerokai viršija iš anksto numatytus skaičius. Rusija turėtų elgtis nuspėjamai ir laikytis savų įsipareigojimų Vienos protokolui, leistų ESBO privalomąjį stebėjimą“, – „Reuters“ cituojamas J. Stoltenbergas.
Lietuva: kol kas netikėtumų nėra
„Apimtys yra labai panašios: yra vieni skaičiai deklaruojami faktiškai, dėl pratybų kontrolės klausimų tarptautiniu mastu, o dalyvių skaičius yra bendrai didesnis, nes ir paslepiama po kitomis pratybomis, bet labai panašu į tai, kas buvo 2017 metais“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Pasak V. Rupšio, „Zapad“ pratybos nėra susijusios su Lietuva arba Baltijos regionu ir yra „daugiau orientuotos į visą europinę dalį“.
„Yra prie sienos pakankamai ramu, kas susiję su pratybomis arba su karinių pajėgumų panaudojimu“, – teigė kariuomenės vadas.
Pasak jo, Baltarusijoje yra dislokuotos Rusijos pajėgos – jų yra tiek, kiek ir buvo deklaruota iš anksto.
Artėjančioms pratyboms ir jų metu galinčioms kilti tiek numatytoms, tiek netikėtoms situacijoms, V. Rupšio teigimu, Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai yra pasiruošę.
Informacinio puolimo sustiprėjimas
Artėjant rugsėjo mėnesio Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratyboms padaugėjo įvairaus pobūdžio informacinių incidentų. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas liepos mėnesį fiksavo šimtu vienuolika daugiau priešiškos ir nedraugiškos veiklos atvejų Lietuvos atžvilgiu nei tuo pat metu pernai.
„Tikrai atkreipčiau dėmesį, kad Rusijos kartu su Baltarusija vykdomos pratybos visada turi ir informacinę dedamąją. Ir čia ne tik „Zapad“, bet ir kito tipo jų karinės pratybos visada yra lydimos savotiško, aš sakyčiau, tokio informacinio palaikymo, kurio tikslas paprastai, banaliai sakant yra gąsdinti, o karine prasme – atgrasinti oponentą nuo minčių apie silpną Rusiją arba silpną Baltarusiją“, – tv3.lt teigė informacinio karo ekspertas Nerijus Maliukevičius.
Ekspertai ir politikai neatmeta galimybės, kad neviešas šių metų „Zapad“ pratybų scenarijus gali apimti ir tikslingą migrantų siuntimą per Baltarusiją į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją. Šaltinių teigimu, geriausiu to įrodymu taptų, jeigu migrantų srautas pasibaigtų panašiu metu kaip ir pratybos.
„Na, reikia dabar tiesiog laukti ir žiūrėti, kai prasidės aktyvioji fazė nuo rugsėjo 10 iki 16 dienos: ar tai visiškai atskiri dalykai: „Zapad“ mokymai ir toks hibridinis prieš Lietuvą pradėtas karas, sakykim, su nelegaliais pabėgėliais, ar tai yra abudu dalykai susiję vienas su kitu“, – teigė Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
