Vokietijoje gimęs Stefanas Thomas, gyvenantis San Franciske, pasakojo „The New York Times“, kad 2011-aisiais, 7 002 bitkoinus jam padovanojo anksti jomis susidomėjęs kriptovaliutų fanatikas, po to kai S. Thomas sukūrė paaiškinamąjį vaizdo įrašą „What is Bitcoin?“ (liet. „Kas yra Bitkoinai?“).
Tačiau dar tais pačiais metais jis pametė savo internetinės piniginės slaptažodį, vadinamą skaitmeniniu raktu. Išbandęs visas įmanomas savo naudojamų slaptažodžių kombinacijas, jis vis tiek nesugebėjo patekti į savo paskyrą, kurioje laikomos valiutos vertė pastarąjį mėnesį smarkiai pakilo.
„Aš tiesiog gulėdavau lovoje ir galvodavau apie tai, – sakė S. Thomas. – Tada nueidavau prie kompiuterio su nauja strategija, tačiau ji nesuveikdavo, ir aš eilinį kartą nusivildavau.“
Nors S. Thomas jau spėjo praturtėti iš bitkoinų, kuriuos laikė kitose skaitmeninėse piniginėse, jis yra vienas iš daugelio žmonių, kurie negali užsidirbti dar daugiau, nes pamiršo savo paskyrų slaptažodžius.
Jie turi stebėti, kaip kiti žmonės pelnosi, kai jų pačių lėšos yra užrakintos, naudojant „IronKey“ (liet. Geležinio rakto) sistemą. Ji vartotojui suteikia tik dešimt bandymų atspėti slaptažodį. Jo neatspėjus, visas paskyros turinys yra automatiškai užšifruojamas.
Kaip teigia „The New York Times“, prarastose bei nepasiekiamose virtualių valiutų piniginėse šiuo metu yra apie 18, 5 milijonai bitkoinų, kurių bendra vertė gali siekti 140 milijardų dolerių (apie 115 milijardų eurų).
Bitkoino vertei per pastarąjį mėnesį smarkiai padidėjus, trigubai išaugo ir piniginių atkūrimo paslaugų paklausa. Šią paslaugą teikiančios įmonės bando padėti vartotojams atkurti jų skaitmeninius raktus.
Dabar į šias įmones, siekiant atkurti prarastus bitkoinus, kasdien kreipiasi iki 70 žmonių.
„Per visus šiuos metus, bandydamas patekti į užšifruotas pinigines, praleidau, turbūt, šimtus valandų“, – „The New York Times“ žurnalistams sakė Bradas Yasaras.
Verslininkas sakė, kad jis turi kelis stalinius kompiuterius, kuriuose yra tūkstančiai bitkoinų. Juos jis sukūrė, kitaip sakant „išsikasė“, daugiau kaip prieš dešimtmetį.
S. Thomas, negalėdamas prisiminti savo slaptažodžių, išorinius diskus, kuriuose yra laikomi bitkoinai, įdėjo į vakuuminius maišelius ir juos paslėpė.
„Nenoriu kiekvieną dieną prisiminti, kad tai, ką turiu dabar, yra tik nedidelė dalis to, ką galėčiau turėti.“
S. Thomas paslepė ir savo „IronKey“, kad kuo mažiau apie tai galvotų.
„Priėjau tašką, kai sau pasakiau „užsimiršk, dėl savo paties psichinės sveikatos“, – sakė vyras.
Bitkoinai pirma išpopuliarėjo, nes skyrėsi nuo tradicinių banko sąskaitų ir internetinių piniginių. Kriptovaliuta leido visiems norintiems atsidaryti virtualios valiutos sąskaitą ir ten laikyti pinigus.
Vartotojai gali susikuri virtualios valiutos pinigines be registracijos finansinėse institucijose, ir be jokio tapatybės patvirtinimo.
Kriptovaliuta yra „kasama“ naudojant programinę įrangą, kuri sukuria adresą ir privatų raktą, kurį žino tik vartotojas. Net jeigu programinė įranga leidžia atlikti pavedimus, ji „nemato“ naudojamo slaptažodžio.
