Anot jo, Rusijos aviacijos antskrydžiai prieš taikinius netoli Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sienų Vakarų Ukrainoje suteikė naują impulsą idėjai dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimo.
„JAV, NATO ir ES bijo pereiti į aukštesnio lygio konfliktą, bijo branduolinio ginklo grasinimų iš Rusijos pusės. Todėl šios šalys atmetė Ukrainos prašymą apsaugoti visą Ukrainos oro erdvę nuo Rusijos atakų. Tačiau yra siauresnė tokio pasiūlymo versija, kuri taip pat turėtų būti padėta ant stalo“, – teigia T. Endersas.
Pasak jo, vienas dalykas yra grasinti Vladimirui Putinui lėktuvų numušimu visoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant ir žemes netoli Rusijos sienos ir jos oro bazių. Tačiau kitas dalykas būtų oro erdvę uždaryti ribotoje Ukrainos teritorijoje.
Plačią neskraidymo zoną visoje Ukrainoje būtų ne tik brangu įdiegti, bet tai Rusija suprastų kaip NATO konfrontaciją. Be to, jei Turkija šiame procese nedalyvautų, neskraidymo zona virš visos Ukrainos būtų sunkiai įgyvendinama su šiandieninėmis NATO dislokuotomis pajėgomis.
Tačiau uždaryti Ukrainos oro erdvę Rusijos oro pajėgoms prie NATO rytinių sienų būtų daug mažesnis iššūkis, mano T. Endersas. Toks žingsnis būtų tiek taktiškai, tiek valdymo prasme įmanomas dalykas, jei Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos oro bazėse esamas pajėgas sustiprintų kitos NATO partnerės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją. Šios šalys jau yra dislokavusios savo karinius dalinius Rumunijoje.
Be to, netoli Ukrainos sienos dislokuotos „Patriot“ ir prancūzų SAMP/T oro gynybos sistemos galėtų apimti didelę Vakarų Ukrainos oro erdvės dalį. Vokietija, Nyderlandai, Rumunija ir, žinoma, JAV turi „Patriot“ sistemas, kurios gali numušti oro priešus, esančius daugiau nei už 100 km.
„Jei Vakarai tingiai stovės netoli Ukrainos sienos, kol Putino oro pajėgos be atodairos šaudys į pabėgėlių kolonas, pagalbos organizacijas ir Ukrainos karius, tai bus moralinė nelaimė, po kurios „laisvieji Vakarai“ vargu ar kada nors atsigaus“, – „Politico“ rašo T. Endersas.
„Net ir atmetus moralinius sumetimus, neskraidymo zona Vakarų Ukrainoje padėtų užkirsti kelią nekontroliuojamam karo plitimui į NATO teritoriją – agresoriui būtų nusiųsta aiški žinutė, kad čia yra riba, kurios Rusija peržengti negali. Bent jau oro mūšio prasme“, – plėtoja mintį ekspertas.
Kyla klausimas, ar ir tada Putinas dar labiau eskaluotų konfliktą panaudodamas branduolinį ginklą arba puldamas NATO šalis rytuose ir prie Baltijos jūros.
Pasak T. Enderso, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Labiausiai dėl to, nes Vakarai Rusijos nepultų jos pačios teritorijoje, o numuštų Kremliaus lėktuvus ir raketas Ukrainos oro erdvėje.
Tokią neskraidymo zoną virš Vakarų Ukrainos nustatyti yra būtina, mano ekspertas. Anot jo, Putino grasinimai branduoliniu ginklu yra blefas, atgrasantis Vakarų valstybes nuo intervencijos.
