„Tas, kuris neturi teisės gyventi Vokietijoje, turi palikti mūsų šalį, – cituojama ji interviu „Rheinische Post“. Vokietijos valdžios atstovė pažymėjo, kad ypač greitai ir sklandžiai turėtų būti išsiunčiami nusikaltėliai ir asmenys, keliantys grėsmę valstybės saugumui.
„Mūsų dabar priimamos priemonės yra būtinos, kad mes ir toliau galėtume užtikrinti saugumą tų, kurie rado Vokietijoje apsaugą nuo karo ir teroro“, – aiškino N. Faeser.
Apie būtinybę vykdyti masinę nelegalių migrantų deportaciją išvakarėse prabilo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Nepaisant to, jis pažymėjo, kad Vokietija ir toliau turėtų priimti asmenis, kurie turi teisę prieglobsčiui, o taip pat aukštos kvalifikacijos imigrantus, nes šalyje trūksta darbo jėgos.
Vietos teisėsauga pažymi, jog per paskutinius 7 mėnesius migrantų antplūdis į Vokietiją stabiliai auga. Spalio 16-ąją Vokietija įvedė pasienio kontrolę su Šveicarija, Lenkija ir Čekija, kad sumažintų nelegalių migrantų ir kontrabandos srautus.
Belgijos pavyzdys: teroristas ne tik nebuvo deportuotas į gimtinę, nebuvo netgi svarstytas prašymas jį išduoti už kitus nusikaltimus
Belgijoje praėjusią savaitę kilo skandalas, kuomet paaiškėjo, jog du žmones nužudęs teroristas iš Tuniso nelegaliai šalyje gyveno net trejus metus, nepaisant teismo išduoto leidimo jį deportuoti.
Maža to, Tunise šis vyras turėjo kalėti ilgus metus, tačiau sugebėjo pabėgti iš kalėjimo. 2022-ųjų rugpjūtį Tunisas netgi oficialiai kreipėsi į Belgiją, kad vyras būtų jai išduotas, tačiau prašymas net nebuvo išnagrinėtas.
Tuniso pilietis turėjo būti išsiųsdintas iš Belgijos jau 2020-ųjų pabaigoje, kuomet buvo atmestas jo prašymas gauti prieglobstį, tačiau to taip pat nesugebėta padaryti: oficialus teismo sprendimo laiškas nepasiekė adresato jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje.
Penktadienį dėl šios situacijos, kurią pavadino „didžiule klaida“, atsistatydino Belgijos teisingumo ministras Vincentas Van Quickenborne'as.