„Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.
Pasak A. Baerbock, neseniai įvykęs Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas į Maskvą parodė, kad „jokia kita šalis neturi didesnės įtakos Rusijai nei Kinija“.
„Kaip Kinija sėkmingai dalyvauja taikiai sprendžiant Irano ir Saudo Arabijos konfliktą, taip ir mes norėtume, kad Kinija paveiktų Rusiją, kad ji pagaliau nutrauktų savo agresiją ir dalyvautų taikiai sprendžiant konfliktą“, – sakė ji per savo pirmąją kelionę į Kiniją.
A. Baerbock Rytų Azijos milžinėje lankosi praėjus savaitei po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vizito.
Šie du lyderiai taip pat paragino Pekiną – nuo seno artimą Maskvos sąjungininką – atlikti svarbesnį vaidmenį siekiant nutraukti karą Ukrainoje.
Kinija teigia, kad šiuo klausimu yra neutrali, ir niekada nepasmerkė Rusijos invazijos.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Pekinas surengė karines pratybas aplink savivaldų Taivaną, A. Baerbock taip pat perspėjo dėl „siaubingo scenarijaus“, jei Taivano sąsiauryje įvyktų karinė eskalacija.
„Karinė eskalacija Taivano sąsiauryje, kuris, kaip jau minėta, kasdien uždaro 50 proc. pasaulio prekybos, būtų siaubingas scenarijus visam pasauliui“, – sakė ji.
A. Baerbock teigimu, per susitikimą su Kinijos kolega ji išreiškė susirūpinimą dėl šioje šalyje įsivyravusių žmogaus teisių apribojimų ir slopinamo pilietinės visuomenės dalyvavimo šalies politiniame gyvenime.
„Per dvišales derybas paaiškinau,.. kad esame susirūpinę dėl to, jog Kinijoje toliau mažėja pilietinės visuomenės įsitraukimo galimybės ir ribojamos žmogaus teisės“, – sakė ji žurnalistams.
