Tokią nuomonę išsakė istorikas ir vokiečių atsargos generolas Klausas Wittmannas interviu „Ukrinform“.
Anot jo, Rusija, greičiausiai, Ukrainoje planuoja naują puolimą žiemą. Tačiau vargu, ar šis puolimas bus sėkmingesnis nei ankstesnieji.
K. Wittmannas pažymėjo, kad per pastaruosius trejus metus išryškėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra tokios stiprios, kaip anksčiau manyta Europoje. Jis pabrėžė, kad V. Putinas patiria didžiulius nuostolius, siųsdamas vis daugiau karių šturmuoti Ukrainos pozicijas, ir tai jiems baigiasi toli gražu ne visada sėkmingai.
„Sunku numatyti, ar tai bus paskutinis didelis bandymas, ar Putinas tęs naikinimą ir terorą prieš civilius gyventojus, vietoj sėkmingo žengimo į priekį mūšio lauke. Bet tai yra tai, ko turėtume tikėtis“, – įspėjo K. Wittmannas.
Ar Putinas žvalgosi į Baltijos šalis? Taikinyje gali būti Lietuva
Nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 m. vasarį, daugelio karo ekspertų žvilgsniai krypo į Baltijos šalis: ar jos gali būti kitas V. Putino taikinys, jei Rusija pasieks savo tikslų Ukrainoje?
Vokiečių atsargos generolas pasvarstė, ar Rusija galėtų rizikuoti tiesiogiai užpulti kurią nors NATO šalį. Jis paminėjo konkrečiai Lietuvą.
„Kalbant apie laiką, sakoma, kad jis (V. Putinas – past.), turėdamas didelę karinę ir personalo parengties patirtį, bus pasirengęs rimtai išbandyti NATO maždaug 2029 m. Nemanau, kad jis tai darys, kol tęsiasi karas Ukrainoje“, – „Ukrinform“ nurodė jis.
Vis tik, anot K. Wittmanno, Kremliaus lyderiui būtų neprotinga laukti iki 2029 m., nes ši data nuolat įvardijama garsiai. Esminiai metai gali būti 2028-ieji.
„Yra Christopho von Marschallo (vokiečių žurnalisto – aut.) knyga, kurioje apžvelgiamas toks scenarijus: puolimas prieš Lietuvą per 2028 m. prezidento rinkimų kampaniją Amerikoje. Ir pagal šį scenarijų Putinas susitaria su Kinija, kad ji tuo pat metu puls Taivaną. Karinio planavimo metu visada reikia turėti omenyje blogiausią scenarijų.
Taip pat manau, kad net jei Putinas ketintų padaryti kažką panašaus, tai nebūtų plataus masto puolimas, o greičiau lokalios atakos, kurios vėliau galėtų sukelti neaiškumą NATO būstinėje ir NATO Taryboje – ar tai jau karinis puolimas, ar ne? <...>
Putiną reikia įtikinti, kad bet koks žengimas į priekį, įsiveržimas ar puolimas prieš bet kurią NATO dalį turės jam nenuspėjamas ir nepakeliamas pasekmes. Bet čia nėra ką spekuliuoti, išskyrus tai, kad turime visomis jėgomis ir kuo greičiau plėtoti NATO gynybos planus ir galimybes“, – pažymėjo vokiečių atsargos generolas.
Perspėjo ir anksčiau: be pagalbos Ukrainai pavojus gresia Baltijos šalims
Dar pernai į atsargą išėjęs aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas perspėjo, kad į Rusijos prezidento V. Putino grasinimus įsiveržti į Baltijos šalis reikia žiūrėti rimtai.
Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Kremliaus lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.
Tiki tuo, ką sako
D. Petreusas, vadovavęs sąjungininkų pajėgoms Irake, teigė, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose turi dėti daugiau pastangų, kad padėtų laimėti karą prieš V. Putiną. Žinoma, ekspertai ne kartą perspėjo, kad siekdamas susigrąžinti Rusijos imperiją, V. Putinas nusitaikys ir kitur.
Kalbėdamas portalui „The Sun“ D. Petreusas tvirtino, kad V. Putinas labai aiškiai pareiškė, jog į Europą atneš naują karą. Jis teigė, jog pasaulis turėtų klausytis, nes V. Putinas tiki savo žodžiais.
„Jei Putinui pavyks Ukrainoje, karas gali išsiplėsti ir Baltijos šalių regione. Režimo lyderis nesitenkintų vien laimėjimu Ukrainoje. Aišku, kad po to jis pultų Moldovą. Po to galėtų pulti Lietuvą arba kitas Baltijos šalis“, – kalbėjo į atsargą išėjęs generolas.
Jis pridūrė, jog Vakarai turi daryti viską, kad neleistų V. Putinui laimėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai rašo, kad rusai ne tokie stiprus, tai rašo,kad sustiprės ir puls nato.
Blt rašeivos- visiški daunai
