Beveik prieš dvejus metus pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija patyrė didelių nuostolių, o šimtai tūkstančių žmonių pabėgo iš šalies, nes nepritaria konfliktui arba bijo būti pašaukti į karą.
Nori, kad šeimos susilauktų daugiau vaikų
V. Putinas vienoje tankų gamykloje Uralo regione darbuotojams pareiškė, kad du vaikai šeimoje yra minimalus skaičius, jei Rusijos tautos nori išsaugoti savo identitetą.
„Jei norime išlikti kaip etninė grupė – na, arba kaip etninės grupės, gyvenančios Rusijoje, – [šeimoje] turi būti mažiausiai du vaikai“, – sakė jis.
Jei kiekvienoje šeimoje būtų tik po vieną vaiką, gyventojų skaičius mažėtų, teigė V. Putinas.
„O norint plėstis ir vystytis, reikia bent trijų vaikų“, – tvirtino jis.
V. Putinas skelbiasi esąs „tradicinių vertybių“, pagrįstų šeima, tauta ir stačiatikių tikėjimu, šalininkas. Per 24 savo valdymo metus jis griežtai apribojo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės išraiškas ir uždraudė „LGBT judėjimą“ kaip „ekstremistinį“.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje du dešimtmečius palaipsniui mažėjo gyventojų skaičius, kurį paaštrino įsisenėjusios problemos, pavyzdžiui, alkoholizmas.
Gimtamumo krizė Rusijoje
Karas Ukrainoje dar labiau pablogino Rusijos demografinę krizę, kuri prasidėjo dar gerokai prieš įsiveržimą ir COVID-19 pandemiją, skelbiama „The Economist“ tyrime. Dėl siautėjusio koronaviruso, karo Ukrainoje ir masinio jaunų rusų emigravimo Rusija neteko 2 mln. žmonių daugiau negu buvo planuota.
„The Economist“ kalbinti ekspertai paskaičiavo, kad 2020-2023 Rusijoje buvo net 1,2-1,6 „perteklinių mirčių“ (mirčių skaičius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu). Atsižvelgiant į žuvusiųjų karo metu ir išvykusių iš šalies karo metu skaičių, Rusijos demografinės netektys šiuo laikotarpiu vertinamos 1,9-2,8 mln. žmonių. Tai blogesnis rodiklis negu prieš 20 metų, kuomet į valdžią atėjo V. Putinas, ir kuomet gyventojų skaičius šalyje mažėjo po pusę milijono per metus.
Mokslininko Dmitrijaus Kobako skaičiavimais, Rusijoje, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, gyventojų „perteklinių mirčių“ skaičius siekė 1,2 mln. žmonių (72,2 proc. mirtingumo augimas). Palyginimui, Lietuvoje perteklinių mirčių buvo užfiksuota 24 tūkst. (63,1 proc. mirtingumo augimas).
Rusijoje moterų 10 mln. daugiau nei vyrų
Tiriant vien „taikos metų“ rodiklius, Rusijoje 2022-ųjų balandžio mėnesio gimstamumas buvo žemiausias nuo XVIII a., leidinyje cituojamas demografas Aleksejus Rakša.
Maža to, dėl milžiniškų nuostolių kare Ukrainoje, ir masinio vyrų bėgimo į užsienį, pasikeitė visos Rusijos demografinė situacija – moterų dabar Rusijoje bent 10 mln. daugiau negu vyrų.
Labiausiai Rusijoje nukentėjo etninių rusų demografiniai rodikliai – daugiatautėje Rusijoje jų dalis sumažėjo nuo 78 proc. iki 72 proc. visų gyventojų.
Tyrime taip pat skelbiama, kad dabartinių 15-mečių vyriškos lyties rusų prognozuojama gyvenimo trukmė krito net 5 metais ir susilygino su Haičio rodikliais.
Karo metu gerokai smuko ir gimstamumas – 2022-ųjų balandžio rodikliai Rusijoje tolygūs nacių okupacijos mėnesiams.
JT tautų skaičiavimais, Rusijos gyventojų skaičius, išliekant dabartinėms tendencijoms, gali susitraukti iki 120 mln. („Worldometers“ duomenimis, šiuo metu Rusijos gyventojų skaičius siekia 146 mln., ankstesnė artimiausių dešimtmečių prognozė teigė, kad Rusijoje gyventojų skaičius sumažės iki 135 mln.).
Portalo „Agenstvo“ kalbinti Rusijos demografai patvirtino, kad šalies laukia niūrios perspektyvos dėl karo Ukrainoje ir masinio jaunų šeimų pasitraukimo iš šalies dėl paskelbtos mobilizacijos. Demografo Aleksejaus Rakšos teigimu, 2023-iaisiais planuojamas gimstamumo kritimas 8-10 proc., lyginant su praėjusiais metais. Jeigu ši prognozė pasitvirtins, tai 2023-ieji taptų prasčiausiais metais per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją.
