Per pastaruosius dešimtmečius skrydžio registravimo technologija patyrė nepaprastą evoliuciją. Su tuo ne tik išaugo patikimumas ir duomenų vientisumas, tačiau taip pat padidėjo prieinamumas bei analizės galimybės, užtikrinant, kad kiekvienas įrašas gali būti kruopščiai ištirtas siekiant gauti informacijos.
Nelaimingų atsitikimų ir rimtų lėktuvų incidentų analizavimas yra vienas iš aviacijos saugos pagrindų ir etinė būtinybė, siekiant išvengti jų pasikartojimo. Skrydžio registratoriai – juodosios dėžės – buvo sukurti siekiant suprasti, kas atsitiko ir kodėl, kad būtų išvengta scenarijaus pasikartojimo. Apie tai apžvalgoje rašo orlaivių gamintoja „Airbus“.
Skrydžių registratoriai saugo duomenis (orlaivio parametrus) ir garsą (pilotų pokalbius, radijo ryšį ir kabinos aplinkos triukšmą). Įrašymo įrenginys yra apsaugotas nuo gedimų iki tam tikro lygio. Jis yra atsparus ugniai, sprogimui, smūgiams ir vandeniui.
Oranžinė, o ne juoda
Skrydžių registratorių atsiradimo pradžia siekia 1930-uosius, kai prancūzų inžinierius François Hussenot sukūrė vieną iš ankstyviausių skrydžio duomenų registratorių formų. Tai buvo registratorius su jutikliais, optiškai projektuojančiais apie dešimt parametrų ant fotojuostos.
Ši juosta veikė šviesai nepralaidžioje dėžutėje, būtent dėl to ir kilo pavadinimas „juodoji dėžė“, kuris naudojamas iki šių dienų, nors ir tada, ir dabar įranga yra laikoma oranžinės spalvos dėžėje, kad po avarijų jas būtų lengva rasti.
Nuo tada skrydžio registravimo technologija buvo nuolat tobulinama, o jose sukaupti duomenys naudojami incidentų analizei, kad būtų pasimokyta iš praeities klaidų.
Šiuo metu juodosios dėžės įrašymui naudoja atminties lustus, todėl buvo pašalintos judančios dalys, taip sumažinant pažeidimų galimybę avarijos metu.
Techninė pažanga leido skrydžio registratoriams įrašyti ir saugoti vis didesnį duomenų kiekį. Pavyzdžiui, orlaiviai „Airbus A300B2“ juodosiose dėžėse saugojo apie 100 parametrų, tip tarpu „A350“ modeliuose jos valdo apie 3500 parametrų 25 valandas. Į šią juodąją dėžę keliauja informacija apie kabinos komandų įvestis ir ekranus, skrydžio valdiklius, autopilotą, oro kondicionavimą, degalų sistemas, hidraulines ir elektros sistemas bei kita.
Visi šie pokyčiai padidino patvarumą ir duomenų saugojimo pajėgumus, o aeronautikos pramonė ir toliau diegia naujoves, siekdama aukščiausių saugos standartų.
Srautinis duomenų perdavimas
Siekdami išvengti pavojaus nerasti giliuose vandenyse gulinčių orlaivių juodųjų dėžių ir netekti jose esančių duomenų, „Airbus“ ir kiti aviacijos saugos veikėjai ieško kitų sprendimų. Vienas iš jų yra duomenų srautinis perdavimas.
Nuolatinis palydovinis transliavimas leidžia lengvai ir greitai gauti duomenis apie skrydį. Tačiau kol kas vis dar aiškinamasi, ar palydovai turi pakankamą pralaidumą bei kaip užtikrinti duomenų saugumą.
Paviešintas sudužusio lėktuvo pilotų pokalbis prieš pat katastrofą
Vilniuje nukritus krovininiam DHL lėktuvui žuvo Ispanijos pilietis. Paviešintas sudužusio lėktuvo pilotų pokalbio įrašas prieš pat lėktuvo katastrofą Vilniuje.
Pradžioje girdėti, jog vyksta įprasta lėktuvo nusileidimo procedūra su besileidžiančiu DHL krovininiu lėktuvu prieš pat jo katastrofą.
Girdėti, kaip iš pradžių pilotas pasisveikina su Oro eismo kontrolės centru, o šio darbuotoja atsako tuo pačiu.
Lėktuvo pilotas: Labas rytas, kontrole.
Oro eismo kontrolės centras: Labas rytas.
Vėliau vyko sklandus lėktuvo piloto ir Oro eismo kontrolės centro darbuotojo pokalbis, jo metu Oro eismo kontrolės centras perduodavo nurodymus, kada turėtų leistis „SWIFT Air“ skrydį vykdantis lėktuvas.
Galiausiai, likus 4 mylioms (apie 6,4 km) iki oro uosto, lėktuvo pilotui pranešta apie patvirtintą leidimą leistis.
Oro eismo kontrolės centras: Swift18D, 4 mylios nuo nusileidimo, kontaktuokite su bokštu 118.205
Lėktuvo pilotas: 118.205, Swift18D.
Oro eismo kontrolės centras: Swift18D, artėja prie Vilniaus.
Oro eismo kontrolės centras: Swift18D, vėjas 170° 15 mazgų, 19 takas paruoštas nusileidimui.
Vėliau praneša kitiems orlaiviams stabdyti skrydžius
Visgi jau po kelių akimirkų akimirkų Oro eismo kontrolės centras praneša kitiems kilti besiruošiantiems lėktuvams, jog jie kuriam laikui sustabdytų savo skrydžius:
Oro eismo kontrolės centras: Airbaltic35G, nutraukite savo pakilimą, grįžkite į savo stovėjimo vietą. Ką tik įvyko orlaivio avarija, todėl mums reikės šiek tiek laiko.
Kitas orlaivis: Gerai, grįžtame į vietą.
Tokia pati žinia buvo duota ir kitam lėktuvui, kuriame vienas iš įgulos narių galiausiai lietuviškai paprašė paaiškinti, kas nutiko.
Dar kitas orlaivis: Jūs galite paaškinti biškį nors porą žodžių, kas atsitiko?
Oro eismo kontrolės centras: Tūptinėje orlaivis nedaskrido. – Koks lėktuvas? – Boeing.
