Minėtojo įstatymo priėmimas Sakartvele sukėlė precedento neturinčius protestus ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo, taip pat ir iš ES.
Tačiau Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politikos direktorius pranešime socialiniame tinkle „X“ išreiškė pritarimą šiam teisės aktui.
„Norime ne vetuoti Sakartvelo įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo, bet paskatinti panašių įstatymų priėmimą visoje ES!“ – rašė Balazsas Orbanas, kurio su premjeru nesieja giminystės ryšiai.
„Apsaugoti savo suverenitetą nuo nepageidaujamo užsienio kišimosi yra ne grėsmė, o būtina demokratijos sąlyga – tokia šio įstatymo esmė, ir, užuot jį smerkusi, ES galbūt taip pat turėtų sekti šiuo pavyzdžiu“, – pridūrė jis.
Pagal prieštaringai vertinamą įstatymą reikalaujama, kad visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, užsiregistruotų kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentė Salomė Zurabišvili. Ji yra pažadėjusi teisės aktą vetuoti, bet valdantieji turi pakankamai balsų prezidentės veto įveikti.
Opozicija teigia, kad jis atspindi represinius Rusijos įstatymus, kuriais siekiama užgniaužti Kremliaus kritikus, ir simbolizuoja buvusios sovietinės respublikos suartėjimą su Maskva.
Vengrija – vienintelė ES šalis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikanti glaudžius ryšius su Kremliumi – yra dabartinės Sakartvelo valdžios sąjungininkė.
Budapeštas prieštaravo bloko rezoliucijai, kurioje pasmerkiami Sakartvelo parlamentarai, priėmę prieštaringai vertinamą įstatymą, o Tbilisis raginamas pakeisti kursą.
Vėliau pareiškimą paskelbė ir pasirašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ir kiti Europos Komisijos nariai.
„Šio įstatymo priėmimas neigiamai veikia Sakartvelo pažangą siekiant narystės ES. Raginame Sakartvelo valdžios institucijas atšaukti šį įstatymą“, – teigiama pareiškime.
Vengrijos atžvilgiu pradėta ES pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl praėjusiais metais priimto įstatymų paketo, kuriuo, kaip teigia valdančioji partija, siekiama apsaugoti šalies suverenitetą ir apriboti užsienio įtaką.
Budapeštas nustatė baudžiamąją atsakomybę už užsienio finansavimą ir inicijavo Suvereniteto apsaugos biuro, turinčio plačius tyrimo įgaliojimus, įsteigimą.
Kovą svarbi Europos teisių priežiūros institucija – Venecijos komisija – paragino panaikinti šią naujai įsteigtą valstybinę tarnybą, įspėdama, kad ji turi neproporcingai didelę galią ir gali daryti neigiamą poveikį šalies demokratijai.
