Kaip skelbia leidinys „The Budapest Times“, Vengrijos diplomatijos vadovas mano, kad Baltijos šalių kritika grindžiama „vaikišku melu“.
Jo teigimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir toliau reikia vizų, kad galėtų atvykti į Šengeno erdvę, ir jie gali gauti leidimus gyventi tik per teisėtas procedūras.
P. Szijjarto pridūrė, kad leidimų gyventi šalyje išdavimas ir panašios procedūros yra nacionalinė kompetencija, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos turi analogiškas teises.
„Būtų daug geriau, jei mano kolegos Baltijos šalyse tinkamai informuotų savo piliečius, užuot pradėję naujas šmeižto kampanijas“, – leidinyje cituojamas ministras.
Liepos pradžioje Vengriją išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.
Budapeštas tikina, kad pagal ją ketina atsivežti darbuotojų, kurie padėtų statyti naują atominę elektrinę.
Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina saugumo rizikas Europoje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu perspėjo, kad Europos Sąjungos (ES) narės turi iki šiol nenaudotų būdų stabdyti Rusijos piliečių atvykimą į Šengeno erdvę, net jeigu Budapeštas iš tikrųjų liberalizuos galimybę jiems gauti vizas.
Kritikos šiai schemai yra išsakę ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna bei Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skundžia Europos Komisijai.
Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.
2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.