Portalas „Ukrainska Pravda“ skelbia, jog kovo 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Valstybės Dūmos frakcijų vadovais ir išdėstė savo penktosios prezidentinės kadencijos prioritetus. Jis paragino Dūmos frakcijų vadovus veikti valstybės, o ne korporacijų ar partijų interesais ir pabrėžė, kad svarbu skirti žmones pagal kvalifikaciją ir kompetenciją.
Bando sudaryti sąlygas
Tikėtina, kad V. Putinas bando sudaryti sąlygas stabilizuoti Rusijos ekonominę padėtį esant didelėms valstybės išlaidoms ir signalizuoja, kad ilgalaikiam Rusijos finansiniam stabilumui užtikrinti reikės bent šiek tiek nepatogumų politinę įtaką turintiems turtingiems Rusijos saugumo pareigūnams.
Tikėtina, kad V. Putinas supranta, jog finansinės represijos prieš politinę įtaką turinčius Rusijos saugumo pareigūnus gali pakenkti politiniams santykiams, kuriuos jis su jais užmezgė, ir stengiasi tai sušvelninti.
Negresia finansinė krizė
Be to, ISW teigė, kad neatrodo, jog Rusijai gresia finansinė krizė, o karinių išlaidų didinimas buvo didžiausias Rusijos biudžeto politinis pokytis. Todėl analitikai teigė, kad pastangomis užtikrinti Rusijos finansinę ateitį greičiausiai bus siekiama sukurti ilgalaikes sąlygas, o ne spręsti neatidėliotinas finansines problemas.
Rusija ir toliau bando apeiti tarptautines sankcijas, o Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad 2024 m. Rusijos BVP augs 2,6 proc., ir pranešė, kad 2023 m. Rusijos BVP augo sparčiau nei visų G7 šalių ekonomika.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kovo 20 d. interviu televizijai CNBC teigė, kad V. Putinas didina pastangas transformuoti Rusijos ekonomiką į visiškai militaristinę. Tokiu būdu jau 2026 ar 2027 m. galėtų pulti NATO, pareiškė jis, remdamasis neįvardytais Vokietijos tyrimais.
Gali bandyti pulti
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas vasario 9 d. tikino, kad nauji žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija gali bandyti užpulti NATO šalį per trejus ar penkerius metus, t. y. greičiau, nei teigiama NATO 2023 m. skaičiavimuose.
Rusijos grėsmė labai priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos V. Putinas pasirengęs skirti karui. Todėl akivaizdu, kad V. Putinas ruošiasi rizikuoti ir gali sugadinti savo santykius su turtingais Rusijos verslininkais. Atsižvelgdamas į tai, jis nuolat skelbia planus plėsti Rusijos kariuomenę.
V. Putino pastangos sudaryti sąlygas Rusijos ekonomikai ir finansams stabilizuoti greičiausiai yra Rusijos finansinio ir vidaus pasirengimo galimam būsimam plataus masto konfliktui su NATO, o ne tik užsitęsusiam karui Ukrainoje, dalis.
Be to, Rusijos kariuomenė ir toliau vykdo struktūrines reformas, kad tuo pačiu metu palaikytų karą Ukrainoje ir ilgainiui padidintų Rusijos ginkluotąsias pajėgas, ruošdamasi galimam būsimam didelio masto konfliktui su NATO.
Gerinami kariniai pajėgumai
Kovo 20 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į Rusijos gynybos ministerijos valdybą ir iškėlė karines reformas, kuriomis siekiama pagerinti Rusijos kariuomenės kovinius pajėgumus.
S. Šoigu pranešė, kad Rusija suformavo Dniepro upės flotilę ir joje esančių laivų „brigadą“. Rusijos ir Ukrainos šaltiniai patvirtino, kad kovo 13 d. Rusijos kariai galėjo surengti ribotą reidą ir laikinai išsilaipinti Chersono srities dešiniajame krante ir kad Dniepro upės flotilė iš tikrųjų galėjo paremti tokius bandymus persikelti per upę.
S.Šoigu apibūdino keletą šiuo metu dedamų pastangų stiprinti Rusijos karinius pajėgumus. Labiau tikėtina, kad tai yra ilgalaikių Rusijos pastangų pasirengti galimam konvenciniam karui su NATO, o ne vykstančio karo su Ukraina, dalis.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusija suformavo armijos korpusą ir motorizuotąją pėstininkų diviziją.
Planuoja dvigubinti pajėgumus
S. Šoigu taip pat teigė, kad Rusijos kariuomenė planuoja iki 2024 m. pabaigos suformuoti dvi jungtines kariuomenes, 14 divizijų ir 16 brigadų.
ISW ir toliau vertina, kad šiuo metu Rusijai trūksta darbo jėgos, karinės infrastruktūros ir mokymo pajėgumų, kad galėtų tinkamai sukomplektuoti kelias visiškai naujas divizijas. Tačiau tokiomis reformomis greičiausiai siekiama stiprinti ilgalaikius Rusijos karinius pajėgumus.
Personalo pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje gali būti papildomas Rusijos pasirengimo ilgalaikiam konfliktui rodiklis.
