Ekspertai savo ruožtu spėja, kad Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kariai nebandys atsiimti prieš tai okupuotų teritorijų Charkivo regione, kurias visai neseniai atsikovojo Ukrainos kariai.
Manoma, kad Rusijos okupantai, vietoje bandymo atsiimti prarastas teritorijas, sutelks karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje.
Su V. Putinu pasikalbėjęs O. Scholzas ragina jį išvesti savo karius iš Ukrainos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu O. Scholzas paragino V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
Pokalbio metu Vokietijos kancleris taip pat iškėlė Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą. Didžiausio Europoje branduolinio objekto teritorija pastarosiomis savaitėmis buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
Vokietijos lyderis paprašė V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomenduotas priemones“.
Po anksčiau šį mėnesį įvykusios misijos į elektrinę TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
O. Scholzas taip pat paragino Kremliaus šeimininką laikytis svarbaus susitarimo dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo.
Pokalbio metu kancleris paragino V. Putiną „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė maisto pasiūla yra ribota, sakė S. Hebestreitas.
Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.
Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.
Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.
Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.
Tačiau Rusija vis dažniau kritikuoja šį susitarimą, teigdama, kad dėl to nukentėjo jos eksportas. Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad didžioji dalis siuntų atkeliavo į Europą, o ne į neturtingas šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.
Ukrainos pareigūnai paneigė šį teiginį, o duomenys, kuriuos pagal susitarimą renka stebėsenos grupė, irgi neatspindi to V. Putino pareiškimo.
