• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nedidelis Vo‘ miestelis šiaurės Italijoje tapo vienu iš pirmųjų Europoje COVID-19 židinių 2020 m. vasarį. Po vienerių metų mokslininkai atrado, kad mieste gyvena stebėtinai daug vadinamųjų „superimuninių“ žmonių, kurie turi neįprastai daug antikūnų.

Nedidelis Vo‘ miestelis šiaurės Italijoje tapo vienu iš pirmųjų Europoje COVID-19 židinių 2020 m. vasarį. Po vienerių metų mokslininkai atrado, kad mieste gyvena stebėtinai daug vadinamųjų „superimuninių“ žmonių, kurie turi neįprastai daug antikūnų.

REKLAMA

Vo ' – nedidelis miestelis, esantis į vakarus nuo Venecijos, turintis apie 3200 gyventojų. Šiame miestelyje užfiksuota pirmoji mirtis nuo koronaviruso Italijoje, 2020 m. vasario 21 d. Netrukus po to buvo paskelbtas karantinas, o kariuomenė ir mokslininkų grupės sugūžėjo į Vo‘, norėdami geriau suprasti šį ligos protrūkį.

Prasidėjo visų mažo miestelio žmonių testavimas, ypač tų, kurie nejautė jokių simptomų. Tai padėjo suprasti, kaip įveikti šį protrūkį. 2020 m. birželio mėn. mokslininkai iš Padujos universiteto ir Londono imperatoriškojo koledžo paskelbė straipsnį apie Vo‘ žmones, iš kurio paaiškėjo, kad plataus masto testavimai, užkrėstų žmonių izoliavimas ir karantinas yra svarbiausios priemonės norint sukontroliuoti protrūkį. Tai dabar yra visuotinai žinoma, tačiau ši idėja pirmą kartą buvo patvirtinta Vo‘ miestelio žmonių dėka.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar šis mažas miestas vis dar yra COVID-19 atvejo tyrimo dalis. „The Times“ neseniai išsiuntė į miestą žurnalistą, kuris rašė, kad daugelis žmonių po devynių mėnesių vis dar turi stebėtinai daug antikūnų, ilgiau nei prognozavo kai kurie ekspertai. Iš 129 žmonių, kurie praėjus devyniems mėnesiams nuo pirminio protrūkio vis dar turi tvirtą antikūnų kiekį, mažiausiai 16 žmonių turi dvigubai daugiau atikūnų nei gegužę.

REKLAMA

Be to, nemažas skaičius žmonių yra vadinami „superimuniniais atvejais“. Tai yra nemokslinis terminas, vartojamas apibūdinti žmones, kurių antikūnų kiekis yra labai didelis.

„Mes manome, kad taip yra todėl, kad po gegužės jie turėjo kontaktą su sergančiaisiais, – dienraščiui „The Times“ sakė Padujos universiteto mikrobiologas Enrico Lavezzo. – Virusas pateko į jų organizmą, užkrėtė kelias ląsteles, bet greitai buvo pašalintas jau turimais antikūnais. Bet nutiko kai kas kito – virusas paskatino gaminti dar daugiau antikūnų. Niekas nejautė jokių simptomų.“

REKLAMA
REKLAMA

„Daugelis virusų po pakartotinio kontakto stimuliuoja tolesnę antikūnų gamybą, – pridūrė E. Lavezzo. – Kalbant apie koronavirusą, kontaktas su sergančiuoju gali padvigubinti jūsų turimus antikūnus ir prailginti apsaugos laiką.“

Neaišku, ar šios ankstyvos įžvalgos gali reprezentuoti visus koronaviruso antikūnų atvejus. Galų gale vis dar yra neaiškumų, kiek ilgai gali išlikti antikūnai ir reikšmingas imunitetas. Tačiau galbūt netrukus paaiškės dar daugiau, nes antikūnų reiškinys Vo‘ mieste yra įtrauktas į Padujos universiteto ir Londono imperatoriškojo koledžo tyrimą, kuris šiuo metu yra peržiūrimas, rašo „NBC News“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų