„Jis, kaip specialiųjų pajėgų kovotojas, buvo pakviestas pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialioje karinėje operacijoje. (...) Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, prezidento dekretu jis buvo atleistas nuo bausmės“, – sakė jo advokatas Aleksejus Michalčikas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Manoma, kad nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, tūkstančiai kalinių buvo išsiųsti kariauti, o kritikai perspėja, kad kai kurie iš jų, grįžę iš fronto, įvykdė naujų nusikaltimų.
S. Chadžikurbanovas buvo vienas iš penkių asmenų, įkalintų dėl 48-erių A. Politkovskajos, kuri dirbo nepriklausomame laikraštyje „Novaja Gazeta“, nužudymo prie įėjimo į savo butą.
A. Politkovskaja, arši V. Putino ir Kremliaus karų Čečėnijoje kritikė, smerkė įtariamus Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo piktnaudžiavimus ir parašė knygą apie prezidento Vladimiro Putino atėjimą į valdžią.
Praėjusią savaitę Kremlius pripažino, kad į Ukrainą kariauti buvo vežami kaliniai ir teigė, kad nuteistiesiems, kurie savo kaltę išperka krauju, gali būti suteikta malonė.
„Jie išperka kaltę krauju šturmo brigadose, švilpiant kulkoms ir sviediniams“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Peskovas.
Rusijos fondo, skirto palaikyti nuteistuosius ir jų šeimas, vadovės Olgos Romanovos duomenimis, Rusija tikriausiai užverbavo 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų kariauti Ukrainoje.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie kelis atvejus, kai po tarnybos į laisvę paleisti kaliniai įvykdė sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes.
A. Politkovskajos šeima ir buvęs darbdavys antradienį pasmerkė Maskvos sprendimą suteikti malonę S. Chadžikurbanovui.
„Mums ši malonė nėra žudiko atpirkimo ir gailesčio įrodymas“, – sakoma jos šeimos ir laikraščio „Novaja Gazeta“ redakcijos pareiškime, pavadindami tai „monstrišku neteisingumo faktu“.
