Ukrainiečiai numušė rusų šturmo lėktuvą Su-25
Antradienį Ukrainos pajėgos Avdijivkos kryptimi numušė Rusijos lėktuvą, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Anot Tavrijos krypties pajėgų atstovo spaudai Oleksandro Štupuno, ukrainiečiai numušė rusų atakos lėktuvą Su-25.
Kol kas tikslinama, kokia ginkluote buvo numuštas priešo lėktuvas.
O. Štupunas pažymi, kad tai jau aštuntas sunaikintas rusų lėktuvas nuo spalio 10-osios.
Internete nurodoma, kad Su-25 kainuoja apie 11 mln. dolerių.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 322 lėktuvų ir 324 sraigtasparnių.
Aiškėja daugiau apie rusų smūgį Ukrainos brigadai: ukrainiečiai lauke dalyvavo apdovanojimuose
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas atskleidė daugiau detalių apie rusų smūgį prieš 128-ąją šturmo brigadą, kurio metu žuvo 19 ukrainiečių karių, rašo „Ukrainska Pravda“.
Smūgis buvo įvykdytas lapkričio 3-ąją, iki šiol buvo vykdomas aplinkybių tikslinimas.
„Gynybos ministerijos inspekcija pranešė man apie raketinės atakos prieš 128-ąją šturmo brigadą aplinkybių patikrinimo rezultatus. Dabar mes minutė po minutės žinome, kas ir kaip įvyko. Išanalizavome, kas lėmė tragediją ir kaip jos buvo galima išvengti“, – cituojamas ministras.
Kaip praėjusią savaitę skelbė ukrainiečių „Focus“, 128-osios šturmo brigados vadovybė nusprendė atšvęsti artileristų dieną. Rusijos pajėgos susekė jų buvimo vietą ir apšaudė, žuvo mažiausiai 19 ukrainiečių karių ir karininkų, kaip pačioje kariuomenėje išsireiškė – „pačių geriausiųjų“.
Plačiau skaitykite čia.
Ukrainos prezidentūra: ukrainiečiai įsitvirtino kairiajame Dniepro krante Chersono srityje
Ukrainos pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro upės krante pietų Ukrainoje, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „The Guardian“.
Anot „Reuters“, tai pirmas oficialus pripažinimas, kad ukrainiečiai įsitvirtino rytiniame Dniepro krante Chersono srityje.
„Priešingai nei tikėtasi, Ukrainos gynybos pajėgos įsitvirtino kairiajame (rytiniame) Dniepro krante“, – cituojamas A. Jermakas.
„Žingsnis po žingsnio jie demilitarizuoja Krymą. Mes įveikėme 70 proc. atstumo. Ir vystosi mūsų kontrpuolimas“, – priduria jis.
Podoliakas: Rusija įstrigo kare, bet kad pralaimėtų – partneriai turi suprasti du dalykus
Rusija įstrigo kare su Ukraina, tačiau Ukrainos partneriai turi suprasti du dalykus, kad Rusija pralaimėtų, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, rašo UNIAN.
„Rusijos Federacija įstrigo sunkiose kovose ir niekur nebepajuda į priekį. Ir ji nepajudės į priekį. Rusijos kariuomenės ir karinio-pramoninio komplekso reputacija atrodo itin nepavydėtinai. Bjauri“, – sako jis.
M. Podoliakas priduria, kad Rusija yra priversta atvirai mobilizuoti šalį, ieškoti žmonių karui skurdžiuose regionuose ir kalėjimuose „ir visa tai tik tam, kad tvirtai stovėtų Ukrainoje“. Jo vertinimu, Rusija jau seniai nebėra įtakinga pasaulio veikėja, galinti diktuoti taisykles.
„Dar kartą pakartosiu pagrindinį dalyką: Rusijos Federacija yra tvirtai įsitvirtinusi Ukrainoje ir galvoja ne apie mitinę pažangą, kitų teritorijų užgrobimą ar kitų valstybių pažeminimą, o apie tai, kaip apsiginti. Kaip išsaugoti save. Nepralaimėti. Nebėgti“, – sako M. Podoliakas.
Jis pažymėjo, kad tam, jog Rusija pralaimėtų, Ukrainos partneriai turi pripažinti du dalykus.
„Pirma: Rusija gali ir turi pralaimėti. Dar kartą: gali ir turi pralaimėti. Tai svarbu mums visiems“, – aiškina jis.
„Antra: ginklai – jų technologinis sudėtingumas, tiekimo apimtis ir savalaikiškumas – yra svarbūs“, – priduria M. Podoliakas.
Ukraina su JK, britų draudikais sutarė dėl eksporto draudimo mechanizmo
Ukraina su Jungtine Karalyste (JK) ir britų draudimo bendrovių grupe sutarė dėl specialaus mechanizmo, pagal kurį šalies eksportui bus taikomas karo rizikos draudimas su nuolaida, antradienį pranešė šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų, tačiau nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį ir apribojo jos galimybes gabenti prekes per Juodosios jūros uostus, jos eksportui kilo daug kliūčių.
D. Šmyhalis antradienį sakė, kad Ukraina ir neįvardytų JK draudimo bendrovių grupė sukūrė mechanizmą, pagal kurį „visų produktų iš Ukrainos eksportuotojams bus taikoma nuolaida karo rizikos draudimo kainai“.
Išsamesnės informacijos apie tai, kaip šis mechanizmas veiks ar kokio dydžio bus nuolaida, jis nepateikė, tačiau teigė, kad dėl to prekių gabenimas per Juodąją jūrą taps „prieinamesnis platesniam eksportuotojų ratui“.
Nuo tada, kai Maskva liepos mėnesį pasitraukė iš tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo, garantavusio saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, ir Kyjivas, ir Maskva padidino karinį aktyvumą Juodojoje jūroje.
Vėliau Ukraina pradėjo naudoti naują humanitarinį koridorių – jūrų maršrutą civiliniams laivams, kuriuo išvengiama tarptautinių vandenų.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo tada, kai žlugo Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Ukrainos uostams buvo suduota daugiau kaip 30 smūgių.
NATO vadovas: padėtis fronte sudėtinga, bet negalime leisti Putinui laimėti
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pabrėžė, kad Aljansas remia Ukrainą ir pareiškė, kad negalima leisti Vladimirui Putinui laimėti, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo po susitikimo su ES gynybos ministrais Briuselyje.
„Padėtis mūšio lauke yra sudėtinga“, – sakė jis.
„Ir dėl to tik dar svarbiau, kad išlaikytume ir sustiprintume savo paramą Ukrainai, nes negalime leisti prezidentui Putinui laimėti“, – tęsė J. Stoltenbergas.
„Ukraina turi nugalėti kaip suvereni nepriklausoma valstybė Europoje, ir mes suinteresuoti remti Ukrainą“, – pridūrė NATO vadovas.
Rusai padidino naudojamų dronų skaičių
Rusijos pajėgos prieš Ukrainos kariuomenę ėmė naudoti daugiau dronų, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Anot jo, rusai tęsia puolimą keliomis kryptimis vienu metu.
„Visų pirma, nepaisydami didelių nuostolių, rusai puola mūsų dalinius, kurie ginasi Kupjansko rajone. Be to, priešas suaktyvino bepiločių lėktuvų kamikadzių naudojimą. Į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto rusų kariai bando perimti iniciatyvą vykdydami kontratakas. Tačiau mūsų gynėjai sutriuškina visus okupantų planus ir bandymus užgrobti mūsų žemę“, – sako jis.
O. Syrskio teigimu, rusai kasdien praranda savo puolimo pajėgumus.
Ukrainos žvalgybos vadovas: yra vilties, kad 2025 m. Rusijoje bus lūžio taškas
Yra vilties, kad 2025 m. Rusijoje prasidės destruktyvūs pokyčiai, sako Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „Obozrevatel“.
Anot jo, jei Rusija nesutiks pasirašyti taikos sutarties su Kyjivu, tikėtina, kad Rusija tęs chaotiškus Ukrainos apšaudymus. K. Budanovo tieigimu, realu, kad tokia sutartis gali būti pasirašyta tik po kelerių metų.
„Istorijoje yra atvejų, kai ilgai trunkantys karai tarp valstybių niekada nebuvo teisiškai užbaigti. Paprastas pavyzdys – Rusija ir Japonija, kurios po 1945 m. taip ir nepasirašė taikos sutarties dėl Šiaurės salų (kurias Rusija vadina Kurilų salomis).
Šiai teritorinei problemai jau daugiau nei 70 metų. Todėl labai tikėtina, kad toks scenarijus gali įvykti ir čia, nes Rusija turi didelį teritorinį apetitą Ukrainai, ne tik Kryme. Žinoma, šio apetito niekas nesiruošia patenkinti“, – cituojamas K. Budanovas.
Anot jo, tarp veiksnių, turinčių įtakos Rusijos galimybėms tęsti karą, yra sisteminiai pokyčiai Rusijos ekonomikoje, taip pat karinės technikos importas bei augantis rusų nuovargis nuo karo. K. Budanovo įsitikinimu, destruktyvūs procesai Rusijoje šiuo metu tik įgauna pagreitį.
„Kol kas Rusijos Federacija vis dar pasižymi ekonominiu stabilumu. Taip, mes stebime didelio masto degalų krizę, staigų maisto produktų (per pastaruosius du mėnesius kainos du kartus pakilo 15–20 proc.) ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimą. Visa tai drebina jų ekonomiką ir socialinę sferą, ir 2025 m. jie susidurs su tikromis problemomis“, – sako K. Budanovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos gamybos grandinės dar nėra sunaikintos ir gali išsilaikyti dar kelerius metus. Vis dėlto pastebimos rusų nuovargio nuo karo didėjimo tendencijos. Jas taip pat sunkina Rusijos gyventojų, ypač vyrų, skaičiaus mažėjimas.
„Yra vilties, kad 2025 m. bus lūžio taškas, kalbant apie vidinius sisteminius destruktyvius pokyčius ir procesus Rusijos valstybėje, visuomenėje ir ekonomikoje. Tačiau tai ne prognozė, o lūkestis. Šiuo metu, remiantis turimais veiksniais, tai yra tikėtina.
Tačiau nepamirškime, kad šis karas kiekvieną mėnesį globalizuojasi ir generuoja naujus procesus. Jie taip pat persidengs su situacija ir gerokai pakeis bet kokius preliminarius skaičiavimus. Su šiuo iššūkiu jau susidūrė pirmaujantys pasaulio analitikai“, – sako K. Budanovas.
Suomija svarsto galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija
Suomija antradienį pareiškė svarstanti galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkiant akis prieš nelegalius migrantus.
Ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė manantis, kad Rusija leidžia migrantams kirsti sieną į Suomiją, nors jie neturi tinkamų kelionės dokumentų, ir užsiminė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimynę.
„Atrodo, kad tai sąmoningas sprendimas, – sakė P. Orpo. – Vyriausybės žinia yra aiški, mes norime pasirūpinti savo sienos saugumu.“
Suomija su Rusija turi 1 340 km bendrą sieną.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių (...) taktiniu ir strateginiu požiūriu“, o Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen antradienį žurnalistams sakė, jog valdantieji susitarė, „kad Vidaus reikalų ministerija parengs pasiūlymą dėl ribojimo priemonių pagal Sienos apsaugos įstatymo 16 straipsnį“.
„Remiantis Suomijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimais, pastaraisiais mėnesiais prie rytinės sienos padaugėjo prieglobsčio prašytojų“, – pridūrė ji.
M. Rantanen sakė, kad jų skaičius išlieka „palyginti nedidelis, tačiau per trumpą laiką gerokai padidėjo“.
Pasak pareigūnų, pirmadienį prie pietrytinės sienos atvyko 39 žmonės – daugiau nei per visą praėjusią savaitę, kai atvyko 34 prieglobsčio prašytojai.
Helsinkio teigimu, Rusija ir anksčiau, po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, leisdavo kirsti sieną žmonėms be tinkamų kelionės dokumentų, daugiausia rusams ir ukrainiečiams.
Tačiau „pasikeitė atvykstančiųjų tautybė“, sakė M. Rantanen.
Nuo rugpjūčio vis daugiau jų atvyksta iš Vidurio Rytų ir Afrikos, sakė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos rizikos analizės skyriaus vadovas Mikko Lehmusas (Mikas Lehmusas).
Trys pagrindinės nelegaliai sieną kertančiųjų tautybės yra irakiečiai, somaliečiai ir jemeniečiai, sakė M. Lehmusas ir pridūrė, kad šie pokyčiai prasidėjo vasaros pabaigoje.
Šiaurės šalis, kurioje gyvena 5,5 mln. žmonių, šiuo metu stato 200 km ilgio tvorą pasienio su Rusija ruože. Ji turi būti baigta iki 2026 metų.
Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, daugiausia skirtomis neleisti gyvuliams nuklysti į kitą pusę.
Rusija sugebėjo apeiti sankcijas: į šalį atgabeno daugiau nei 1,3 tūkst. prabangių automobilių
Nuo 2022 metų kovo 15 d., kai Europos Sąjunga ir JAV uždraudė brangių automobilių eksportą į Rusiją, į šalį pateko mažiausiai 1 319 prabangių automobilių, kurių bendra vertė – 229,6 mln. JAV dolerių (214,53 mln. eurų).
Zelenskis: Rusijos atakų daugėja
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija vis dažniau atakuoja fronto liniją, Kyjivui raginant Vakarus prieš žiemą padidinti ginklų tiekimą.
Nė viena pusė jau kelis mėnesius nepasiekė jokio reikšmingo teritorinio laimėjimo, tačiau tiek V. Zelenskis, tiek Kremlius neigia, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje.
„Kariuomenė pranešė apie padidėjusį priešo išpuolių skaičių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis, sakydamas, kad rusai puola Donecko, Kupjansko ir Avdijivkos apylinkes.
V. Zelenskis perspėjo, kad prieš žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Ukraina suėmė politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija
Ukraina antradienį nurodė 60 dienų suimti politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija ir melagingos informacijos apie šalies vadovybę skleidimu.
42 metų Oleksandras Dubinskis 2019-aisiais buvo išrinktas į parlamentą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) sąraše, tačiau vėliau, partijai apkaltinus jį nepaklusnumu, buvo pašalintas iš frakcijos.
„Teismas nusprendė patenkinti prokuratūros prašymą ir paskirti man kardomąją priemonę – suėmimą 60 dienų“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Dubinskis.
Vokietija: ES nepasieks tikslo per metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasieks savo tikslo per vienerius metus išsiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, Bendrijai susiduriant su sunkumais užtikrinti ginkluotės tiekimą Kyjivui.
Praėjusiais metais ES įsipareigojo iki 2024-ųjų kovo pristatyti Ukrainai itin reikalingą amuniciją, padėsiančią Kyjivui kovoti su Rusijos plataus masto invazija.
Jermakas: 2024-ieji bus lemiami
Pirmadienio vakarą Hudsono institute Vašingtone (JAV) Ukrainos prezidentūros kancleris Andrijus Jermakas pareiškė manantis, kad 2024-ieji bus lemiami metai kare Ukrainoje, rašo „Bloomberg“.
„Artėja karo lūžis... Kiti metai bus lemiami“, – sakė A. Jermakas.
Jis patikino, kad Ukrainos kontrpuolimas tęsiasi, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsitvirtino kairiajame Dniepro krante.
Už žurnalistės nužudymą nuteistam rusui suteikta malonė dėl kovų Ukrainoje
Buvęs Rusijos operatyvinis darbuotojas Sergejus Chadžikurbanovas, kuris buvo nuteistas už žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą 2006 metais, sulaukė malonės po kovų Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas.
„Jis, kaip specialiųjų pajėgų kovotojas, buvo pakviestas pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialioje karinėje operacijoje. (...) Pasibaigus sutarties galiojimo laikui, prezidento dekretu jis buvo atleistas nuo bausmės“, – sakė jo advokatas Aleksejus Michalčikas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Pareigūnai: Rusijai dronais atakavus Nikopolį žuvo žmogus, Chersone sužeista moteris
Rusijai vėl dronais atakavus Nikopolį Ukrainos centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo žmogus, antradienį pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Jo „Telegram“ kanalu paskelbtame pranešime nurodoma, kad rusai Nikopoliui smogė trimis dronais kamikadzėmis.
Pasak S. Lysako, taip pat nukentėjo ir ligoninėje yra gydomas 72 metų vyras, jo būklė – vidutinio sunkumo.
Tuo metu pietinės Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas paskelbė, kad per rusų apšaudymą Chersono vakariniame rajone sužeista viena moteris.
JAV galimybės mažėja kas savaitę – Bideno kabinetas įspėjo apie paramą Ukrainai
Kongresui nepatvirtinus naujo didelio masto pagalbos Ukrainai paketo, JAV galimybės remti šalį kas savaitę mažėja, sako JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Ukrainos oro pajėgos: per naktį sunaikinti 7 rusų dronai
Ukrainos oro pajėgos antradienį pareiškė, kad per praėjusią naktį numušė septynis rusų paleistus dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į antradienį Ukraina atakuota devyniais dronais „Shahed“, balistine raketa „Iskander“ ir valdoma aviacine raketa Ch-35.
Numušti septyni dronai.
Naktį atakuotos keturios Rusijos sritys
Pirmadienio naktį bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Federacijos Maskvos, Briansko, Tambovo ir Oriolo sritis, skelbia Rusijos Gynybos ministerija.
Vienas iš dronų taikinių buvo chemijos gamykla Briansko srityje, gaminanti amuniciją Rusijos kariuomenės daugkartinio paleidimo raketų sistemoms. Kitas – projektavimo biuras, kuriantis raketas „Iskander“ ir „Kinžal“.
Rusijos kariuomenė teigia, kad oro gynybos pajėgoms pavyko neutralizuoti visus bepiločius orlaivius.
Svarbu pažymėti, kad dronai įsiveržė 300–400 km į Rusijos gilumą.
Gudrus rusų manevras? Melą apie atsitraukimą galėjo paskleisti visai neatsitiktinai
Rusijos karinė vadovybė galėjo nurodyti Rusijos valstybinei žiniasklaidai paskelbti, o netrukus atsiimti pranešimą apie kariuomenės pergrupavimą Chersono srityje, vykdydami informacinę operaciją. Jos tikslas – priversti Ukrainos pajėgas nuvertinti esamas Rusijos pajėgas kairiajame Chersono srities krante.
Blinkenas pažadėjo JAV paramą, skirtą padėti Ukrainai išgyventi žiemą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį aukšto rango Ukrainos pareigūnui pažadėjo nuolatinę JAV paramą, įskaitant pagalbą, skirtą padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, kai Rusija gali vėl smogti užpultos šalies infrastruktūrai.
A. Blinkenas, grįžęs iš diplomatinės kelionės po Artimuosius Rytus, susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Andrijumi Jermaku Vašingtone. Šią savaitę vyriausiasis JAV diplomatas taip pat dalyvaus San Fransiske vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime.
Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 920 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: aštuoni tankai, septyni šarvuočiai, 20 artilerijos sistemų, viena daugkartinio raketų paleidimo sistemą, 15 bepiločių orlaivių, 24 automobiliai ir du specialiosios įrangos vienetai.
ES rengiasi šią savaitę pasiūlyti naujas sankcijas Rusijai
Briuselis ketina trečiadienį pateikti pasiūlymus dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, į kurį būtų įtrauktas ir pelningo Maskvos deimantų eksporto uždraudimas, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 valstybių blokas jau įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.
„Į šį dvyliktąjį paketą bus įtraukta daugiau sąrašų, nauji eksporto, be kita ko, deimantų, draudimai, veiksmai, kuriais siekiama sugriežtinti naftos kainų viršutinės ribos taikymą, kad sumažėtų Rusijos gaunamos pajamos“, – pareiškė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.
Tuomet sankcijoms turės vienbalsiai pritarti visos ES šalys.
Podoliakas teigia, kad rusai ruošiasi trauktis
Rusija rengiasi dar vienam „geros valios gestui“ laikinai užimtose teritorijose, teigia Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychaila Podoliakas. Ukrainos televizijai pirmadienį jis aiškino, kad Rusija nevysto okupuotų teritorijų, kaip tai darė 2014 m. aneksavusi Krymą. Anuomet okupantai nedelsdami ėmėsi pusiasalyje kurti administracijas, investuoti į jį pinigus ir pradėti vadinamuosius „socialinius projektus“.
„Viskas, kas šiandien vyksta okupuotose teritorijose, yra išskirtinai karinis komponentas, tai išskirtinai specifinės gynybinės architektūros kūrimas“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Anot jo, laikinai okupuotose teritorijose dabar dirba daug rusų FSB darbuotojų ir Rusijos nacionalinės gvardijos karių. Jie „apdoroja“ vietos gyventojus – deportuoja žmones, atlieka patikrinimus ir areštus.
„Jie yra visiškai pasiruošę greitai iš ten dingti. Ten nėra nieko, kas rodytų, kad jie ten yra ilgam arba, kaip sakoma, „amžinai“. Akivaizdu, kad jie parengs tam tikras logistines instrukcijas, kurios turėtų būti įgyvendintos pajutus, kad reikia sprukti“, – toliau kalbėjo patarėjas.
M. Podoliakas neabejoja, kad rusų okupantai ruošiasi pabėgti. Vienintelis dalykas, kurį jis sakė, kad rusai ir toliau darys, – tai naikins Ukrainos infrastruktūrą. Rusijos ginkluotosios pajėgos tęs smūgius tol, kol pradės trauktis.
„Tai yra Rusijos taktika. Tai jų sąmonė. Jie atėjo „amžiams“, bet „amžiai“, kaip taisyklė, yra labai ribotas laikotarpis“, – pridūrė M. Podoliakas.
Zelenskis įvardijo, kodėl rusai taip siekia Avdijivkos: Putinas turi labai konkretų tikslą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos šturmuoja Avdijivką dėl to, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori taktinių rezultatų mūšio lauke prieš oficialiai paskelbdamas savo kandidatūrą 2024 m. prezidento rinkimuose.
Plačiau skaitykite čia.