Jos komanda pabrėžė, kad po birželį įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą formuojamoje komandoje siekia lyčių pusiausvyros.
ES narės iki rugpjūčio 30 dienos turi atsakyti į jos laišką, kad pirmininkė galėtų išsirinkti kandidatus, kuriuos dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.
Praėjusią savaitę, kai europarlamentarai patvirtino U. von der Leyen antrai penkerių metų kadencijai EK vadovės kėdėje, pirmininkė teigė, kad formuodama savo komandą ji laikysis tokios pat tvarkos, kaip ir praėjusį sykį.
Ji sakė norėsianti pasikalbėti su visais ES narių pasiūlytais kandidatais ir galiausiai pasirinkti, su kuo dirbs.
„Dar kartą sieksiu, kad prie (...) stalo sėdėtų po lygiai vyrų ir moterų“, – sakė ji.
Vienintelė išimtis, pasak jos, būtų ta, jei ES šalis iš naujo siūlytų dabartinio Komisijos nario kandidatūrą.
Po postą kiekvienai šaliai
Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi po vieną eurokomisarą.
U. von der Leyen, vokietė, užima savo šalies vietą. ES vadovai jau sutarė paskirti Estijos buvusią ministrę pirmininkę Kają Kallas bloko diplomatijos vadove. Ji taip pat turėtų eiti EK pirmininkės pavaduotojos pareigas.
Tačiau nėra aišku, ar visos šalys narės paisys U. von der Leyen prašymo dėl dviejų kandidatų.
Pavyzdžiui, Airija jau pasiūlė tik vieną kandidatą: buvusį finansų ministrą Michaelą McGrathą (Maiklą Makgratą).
EK atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta) ketvirtadienį atsisakė komentuoti, ką U. von der Leyen gali daryti, jei jos prašymas pateikti du kandidatus bus ignoruojamas.
„Nesiimsiu daugiau spėlioti, kas nutiks toliau šiame procese, ir hipotetinių scenarijų“, – sakė A. Podesta.
„Tai prašymas, susijęs su siekiu užtikrinti lyčių lygybę (...) ir manau, kad gana aišku, ko ji siekia“, – sakė ji.
Moterys svarbiausiuose postuose
Kai kurios šalys nurodė norinčios, kad dabartiniai jų atstovai liktų dirbti toliau.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) birželio pabaigoje pareiškė, kad norėtų, jog vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) liktų poste.
Tačiau dar nenuspręsta, kokia bus kita Prancūzijos vyriausybė po pirmalaikių rinkimų, ir neaišku, ar šis pasirinkimas priklausys nuo E. Macrono, ar nuo jo būsimo ministro pirmininko.
ES sutartyse nereikalaujama, kad šalys narės siūlytų daugiau nei vieną kandidatą į EK narius, nors jose nurodoma, kad pasirinkimui turi pritarti Komisijos pirmininkas.
Planuojama, kad keturis iš penkių įtakingiausių ir svarbiausių Europos Sąjungos postų užims moterys.
U. von der Leyen yra darbą baigiančios ir būsimosios EK pirmininkė, Roberta Metsola (Roberta Mecola) iš Maltos lieka Europos Parlamento pirmininke, prancūzė Christine Lagarde (Kristin Lagard) jau vadovauja Europos Centriniam bankui, o K. Kallas užims pirmininkės pavaduotojos ir diplomatijos vadovės pareigas.
Dėl penktojo posto – Europos Vadovų Tarybos pirmininko, kuris pirmininkauja ES viršūnių susitikimams, – jau taip pat nuspręsta. Šias pareigas užims buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).
