Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau gilėjanti partnerystė „be ribų“ su Rusija paskatino NATO nares vadinti ją Maskvos karo, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, skatintoja.
Iki penktadienio truksiantis D. Kulebos vizitas Kinijoje yra pirmasis nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Kyjivas teigė, kad D. Kulebos vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama aptarti „būdams, kaip sustabdyti Rusijos agresiją“, taip pat „galimam Kinijos vaidmeniui siekiant tvarios ir teisingos taikos“.
Pekinas antradienį pareiškė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „Kinijos ir Ukrainos bendradarbiavimo plėtrai ir kitiems bendro intereso klausimams“.
„Kalbant apie Ukrainos krizę, Kinija visada mano, kad greitas ugnies nutraukimas ir politinis susitarimas atitinka visų šalių bendrus interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
„Kinija ir toliau stovės taikos ir dialogo pusėje“, – teigė ji.
Kinija siekia pozicionuoti save kaip tarpininkę šiame kare, siųsdama pasiuntinį Li Hui į Europą dalyvauti „šaudyklinėje diplomatijoje“.
Prezidentas Xi Jinpingas šį mėnesį Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui sakė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines derybas. V. Orbano vizitas Pekine buvo pavadintas „taikos misija“.
Pernai Kinija taip pat išleido dokumentą, kuriame ragino konfliktą spręsti politiniu būdu. Tačiau Vakarų šalys jį kritikavo dėl to, kad jame leidžiama Rusijai išlaikyti didelę dalį užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Pekinas atmeta teiginius, kad remia Rusijos karo veiksmus, ir praėjusią savaitę kaltino Vakarus, kad šie, tiekdami ginklus Kyjivui, kursto konfliktą.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį surengė taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, kad išdėstytų savo viziją dėl ilgalaikės taikos. Rusija į šį susitikimą nebuvo pakviesta.
Kinija susitikime Šveicarijoje nedalyvavo protestuodama dėl to, kad nebuvo kvietimo Maskvai.
Kaina
V. Zelenskis per šį susitikimą paragino Pekiną rimtai įsitraukti į taikos pasiūlymų rengimą.
Rusijos Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas šią savaitę tikriausiai sieks „įtikinti Kiniją, kad ji turėtų dalyvauti antrajame taikos viršūnių susitikime“.
„Pekinas gali bandyti išsireikalauti tam tikrą kainą, net ir už tai, kad atsiųstų tokį asmenį kaip specialusis pasiuntinys ambasadorius Li Hui“, – teigė jis.
Pekinas taip pat tapo Rusijos ekonomikos gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Pastaraisiais mėnesiais šią ekonominę partnerystę atidžiai stebėjo Vakarai, o Vašingtonas pažadėjo įvesti sankcijas finansinėms institucijoms, kurios padeda Maskvos karo veiksmams.
Jungtinės Valstijos ir Europa taip pat kaltina Kiniją pardavinėjant komponentus ir įrangą, reikalingus Rusijos karinei gamybai palaikyti.
A. Gabujevas mano, kad Pekinas šią savaitę gali „pabandyti išnaudoti šį Ukrainos klausimą [...] antruoju taikos viršūnių susitikimu, kad išsisuktų nuo sankcijų gilinimo“.
Tačiau kitas analitikas teigė, kad gali būti, jog Pekinas norėtų atlikti svarbesnį vaidmenį tarpininkaujant kare, „kuris gali vis brangiau kainuoti Kinijos verslui ir interesams“.
„Kinija neabejotinai išlaiko bendrą paramą Rusijai“, – AFP sakė Kinijos Dzilino universiteto docentas Bjornas Alexanderis Dubenas (Bjornas Aleksanderis Diubenas).
„Tačiau esama ženklų, kad Pekinas vis labiau baiminasi dėl diplomatinių, politinių ir ekonominių išlaidų, susijusių su nuolatine de facto parama Maskvai“, – pridūrė jis.
