Šios atakos vis labiau kenkia Rusijos dyzelino ir benzino gamybai, o Kyjivas tikisi, kad tai turės įtakos Kremliaus piniginei ir sumažins degalų prieinamumą Rusijos karo mašinai, rašoma „The Moscow Times“ apžvalgoje.
Pasiekia vis tolimesnius taikinius
Vien šių metų sausio–balandžio mėnesiais Ukrainos oro antskrydžiai apgadino 19 karinių objektų ir mažiausiai 29 naftos perdirbimo gamyklas ir sandėliavimo centrus Rusijoje.
Šių atakų geografija išsiplėtė už pasienio regionų ribų. Pirmiausia sausio 21 d. nukentėjo naftos ir dujų terminalas, esantis už daugiau nei 1000 kilometrų nuo sienos Leningrado srityje. Be to, balandžio 2 d. nukentėjo iraniečių sukurtus „Shahed“ dronus gaminanti gamykla Tatarstane.
Ukrainos gynybos pajėgos įsitikinusios, kad galėtų žengti toliau, potencialiai padidindamos savo bepiločių orlaivių nuotolį iki 3000 kilometrų, o tai leis jiems pasiekti taikinius už Uralo.
Be to, naudojamų dronų dažnis ir skaičius taip pat nuolat auga. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, balandžio 5 d. buvo panaudoti mažiausiai 53 dronai, nukreipti į Rusijos aerodromus Morozovske ir Jeiske.
Pajėgumai auga
Galimybė paleisti tokius nepilotuojamų orlaivių būrius priklauso nuo Ukrainos gamybos pajėgumų, taip pat nuo Kyjivo sąjungininkų pagalbos. Laimei, šie du faktoriai nuolat auga. Nepilotuojamų orlaivių gamybos ir pristatymo tempas Ukrainoje 2023 metais išaugo daugiau nei 120 kartų, nes buvo stengiamasi panaikinti atotrūkį nuo Rusijos smogiamųjų pajėgumų.
Šiuo metu mažiausiai 10 Ukrainos gamintojų gamina vidutinio ir ilgo nuotolio dronus. Pranešama, kad pernai lapkritį vienas iš gamintojų pradėjo masiškai gaminti bepilotį orlaivį, kurio nuotolis yra 1000 kilometrų. 2024 m. vasarį strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšynas paskelbė, kad Ukraina jau pasivijo Rusiją gamindama dronus, panašius į „Shaheds“, kuriuos Rusija naudoja naikinamam poveikiui prieš Ukrainą.
„Ukraina turi planą, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos Federacijos potencialą, apimantį agresoriaus karinę pramonę, svarbius karinius objektus, aerodromus, priešo vadovavimo ir kontrolės punktus ir kt.“, – sakė gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos direkcijos vadovas Kyryla Budanovas po smūgio Džankojaus aerodrome Kryme.
K. Budanovo teigimu, karo perkėlimas į Rusijos teritoriją turi tiesioginės įtakos situacijai Ukrainos fronte. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina planuoja naujas bepiločių orlaivių atakas, taip pat tarpvalstybines Rusijos savanorių, veikiančių Rusijos viduje su Kyjivo parama, atakas, siekdama parodyti, kad prezidentas Vladimiras Putinas nepajėgus apginti savo šalies teritorijos.
Kremliui kyla problemų apsaugoti dangų
Žala, padaryta smogiant iškastinio kuro perdirbimo gamykloms ir kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, tampa rimta Kremliaus problema. Ataka prieš Morozovsko karinį aerodromą Rostovo srityje balandžio 5 d. sunaikino mažiausiai 6 orlaivius, įskaitant bombonešius Su-27 ir Su-34M, kuriuos Rusija naudoja kariams nuleisti į fronto miestus.
Tačiau Kremlius dabar susiduria su kita tokia pat opia problema: šalies vidus tampa nesaugus. Rusijos dydis jau seniai buvo strateginis pranašumas, nes Ukraina neturėjo jėgų ir priemonių smogti taikiniams, esantiems toliau nei 100–160 kilometrų nuo sienos.
Ukrainai didinant savo turimų bepiločių orlaivių skaičių, ji taip pat kuria dronus, galinčius smogti giliau į Rusijos teritoriją – vis daugiau taikinių Rusijoje tampa vis lengviau pasiekiami. Taip yra ir todėl, kad Rusijai turimomis oro gynybos sistemomis sunku aprėpti tokį didelį plotą. Šiuo metu apsaugai nuo dronų atakų naudojama daugiau nei 50 „Pantsir“ oro gynybos sistemų.
Suintensyvėjus atakoms prieš naftos perdirbimo gamyklas, joms vietoms buvo nurodyta už savo lėšas pirkti elektronines karo sistemas, nes yra per mažai „žemė-oras“ raketų, kad galėtų aprėpti kiekvieną svarbią pramonės vietą.
Siekdama kompensuoti šį trūkumą, Rusija taip pat kuria mobilias oro gynybos grupes, panašias į Ukrainos, kurios bus ginkluotos priešlėktuviniais ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais ant sunkvežimių galų. Tačiau visos šios pastangos nepadės veiksmingai kovoti su dronais, nes galimi taikiniai yra nutolę dideliais atstumais. Dėl to Rusijos vadovybė gali susidurti su pasirinkimu: ginti orą virš karinių formacijų okupuotoje Ukrainoje arba saugoti savo infrastruktūrą Rusijoje.
Ši dilema jau akivaizdi, nes Kremliui metų pradžioje oro gynybos sistemas iš Rusijos tolimųjų rytų teko perkelti į Maskvą ir Krymą. Ir, ko gero, dar anksčiau oro gynybos sistemos S-400 buvo perkeltos iš Kaliningrado srities, kad pakeistų tokių sistemų nuostolius kare Ukrainoje.
Rusijai tenka rinktis, ką saugoti
Taip ištempus Rusijos oro gynybos sistemas ne tik atidengiami antžeminiai taikiniai, bet ir Rusijos orlaiviai lieka be gynybos. Čia verta paminėti masinį Rusijos bombonešių Su-34 numušimą 2024 metų pradžioje, kai buvo numušta 13 lėktuvų.
2024 m. balandžio 19 d. pirmą kartą nuo plataus masto invazijos buvo sunaikintas Rusijos tolimojo nuotolio strateginis bombonešis Tu-22M3, gabenęs sparnuotąsias raketas Ch-22, taip pat ir pačios raketos. Į lėktuvą už 300 kilometrų nuo Ukrainos sienos pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.
Galime daryti prielaidą , kad kai kurios „žemė-oras“ raketų sistemos jau buvo perkeltos iš okupuotos Ukrainos į Rusiją, o šios teritorijos liko be priedangos.
Vien praėjusią savaitę Ukraina smogė 4 objektams okupuotoje Ukrainoje už priešo linijų, įskaitant karinį štabą Luhanske. Pavyzdžiui, užpuolus Džankojaus aerodromą Kryme buvo sunaikintos 4 raketų paleidimo sistemos S-400, 3 radiolokacinės stotys, oro gynybos valdymo centras ir stebėjimo įranga. Smūgis buvo įvykdytas septyniomis taktinėmis raketomis ATACMS, kurias 2023 m. rudenį JAV perdavė Ukrainai. 2024 m. balandžio mėn. JAV Kongresui priėmus naują 60 mlrd. JAV dolerių karinės ir finansinės pagalbos paketą, saugu pasakyti, kad tokių atakų bus daugiau.
Krymas tapo ypač ypatingu taikiniu oro smūgiams į kritinius objektus – nuo 2024 m. pradžios nukentėjo mažiausiai 6 kariniai taikiniai. Taip pat Džankojaus aerodromas, 31-osios oro gynybos divizijos ryšių centras ir požeminė vadavietė. Sakio aerodromo centras, Belbeko aerodromo radaras, pagrindinis Rusijos Juodosios jūros laivyno specialusis ryšių centras buvo sunaikinti. Atakos įvyko, nors Rusija ypatingą dėmesį skiria pusiasalio gynybai. Tačiau to nepakako veiksmingai apsaugai nuo atakų.
Veikianti taktika
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sprendimas sistemingai nusitaikyti į šią sritį yra neatsiejama Pietų Ukrainos ir Krymo išlaisvinimo dalis. Ši taktika priversti Rusiją patirti tūkstančius smūgių gerokai susilpnina priešo galimybes ginti regioną – smogdamos giliai į Rusiją, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per daug išplečia Rusijos oro gynybos pajėgumus.
Kyjivas kovoja dėl galimybių lango, kol priešas gali padidinti savo taikinių apsaugą elektroniniu karu ir suformuoti pakankamai mobilių ugnies grupių, kad galėtų veiksmingai apsiginti nuo dronų atakų. Šią progą reikia išnaudoti, ir tai yra signalas Ukrainos partneriams paspartinti karinės pagalbos teikimą, siekiant suteikti Ukrainai pranašumą.