Kaip televizijai „Apostrof“ apie silpnėjančius rusus pasakojo J. Lysenko, gegužės mėnesį rusų pajėgos dar turėjo pranašumą puolime Sjevjerodonecke ir Rubižnėje, „mikliai manevruodami tankais su snaiperių ir minosvaidžių kuopomis bei dirbdami koordinuotai“, rašo UNIAN.
Ir dabar, J. Lysenko teigimu, kai kurių rusų dalinių bendradarbiavimas pablogėjo, tačiau atakų nesumažėjo.
„Jie šaudo iš visko, paprasčiausiai taikosi į mūsų pusę, o kur viskas lekia, jiems nėra laiko išsiaiškinti“, – pabrėžė J. Lysenko.
Kartu jis tvirtina, kad aplink Charkivą ir Luhanską mobilizuoti rusų kariai masiškai pasiduoda.
„Tai nemaloni situacija, nes esame pasiryžę kovoti, žudyti priešą, ir turime tam tikru mastu būti humanistai šiems vadinamiesiems kovotojams su geltonomis dėmėmis priekyje (turimos omenyje šlapimo dėmės – red. past.)“, – sakė J. Lysenko.
Jis pažymėjo, kad šis faktas sukelia problemų, nes nėra laiko ir priemonių išgelbėti užpuolikų gyvybes.
„Mes nesitikėjome, kad jie pasiduos. Galvojome, kad juos tiesiog nužudysime. Na, ką su jais daryti? Dabar reikia paskirti apsaugą, ieškoti vietos, susisiekti su [Ukrainos saugumo tarnyba] SBU, perduoti juos. Bet tai jau tampa jų tradicija, vienas kitam iš lūpų į lūpas pasakoja, kaip pasiduoti, ką pakelti.
Pasitaiko atvejų, kai išeina pasiduoti su apatiniais – vienas rankoje laikė baltą putplasčio gabalą, kitas – baltą skudurą“, – pasakoja kariškis.
„Dabar bus tokia tendencija – pasiduos kuopomis, būriais, neduok Dieve, ištisais pulkais ir divizijomis. Tai vyks masiškai, nes šie žmonės nemotyvuoti [kariauti], juos pagavo gatvėje. Tokie žmonės nelaimi“, – akcentavo J. Lysenko.
