Marta Čumalo iš Ukrainos, Narges Mohammadi iš Irano ir Eren Keskin iš Turkijos buvo pagerbtos už „pastangas kovojant už moterų laisvę amžiuje, kai žmogaus teisėms grėsmę kelia karas, smurtas ir priespauda“, sakoma Olofo Palmės atminimo fondo pranešime.
Psichologė ir feministė M. Čumalo buvo paminėta kaip viena iš nevyriausybinės nevyriausybinės organizacijos „Women's Perspectives“, propaguojančios moterų teises ir kovojančios su smurtu prieš moteris, įkūrėjų.
„Nuo 2014 metų, o ypač nuo 2022 metų, kai Rusija vykdo plataus masto karinę agresiją Ukrainoje, Marta Čumalo aktyviai dalyvauja didinant informuotumą apie karo padarinius ir tenkinant jo aukų poreikius“, – teigė fondas.
Žurnalistė ir žmogaus teisių aktyvistė N. Mohammadi „užėmė svarbią vietą kovoje už moterų teises ir žodžio laisvę Irane“, teigė žiuri.
Ji buvo viena iš Irano nacionalinės taikos tarybos steigėjų. Dėl savo dalyvavimo ginant moterų teises „ji ne kartą buvo suimta ir kelis kartus sėdėjo kalėjime“.
Ji įkalinta nuo 2021 metų lapkričio, po to, kai buvo nuteista už „prieš valstybę nukreiptą propagandinę veiklą“, nurodė fondas.
Žmogaus teisių advokatė E. Keskin buvo pagerbta už tai, kad dešimtmečius gynė savo šalyje diskriminuojamus asmenis, įskaitant „etnines mažumas, LGBTQI+ asmenis ir pabėgėlius“.
Žiuri pažymėjo, kad jai buvo grasinama mirtimi ir ji buvo persekiojama, „taip pat buvo įkalinta dėl savo įsitikinimų“, todėl „Amnesty International“ ją pavadino „sąžinės kaline“.
Apdovanojimų ceremonija vyks vasario 1 dieną Stokholme.
Olofo Palmės premija – tai kasmet skiriamas 100 000 JAV dolerių (apie 95 tūkst. eurų) vertės prizas, kurį skiria Olofo Palmės atminimo fondas.
Ja pagerbiamas 1986 metais Stokholme nužudyto Švedijos socialdemokratų ministro pirmininko O. Palmės, atvirai pasisakiusio žmogaus teisių gynėjo ir aršaus JAV dalyvavimo Vietnamo kare priešininko, atminimas.
Nuo 1987 metų ši premija skiriama viso pasaulio žmogaus teisių gynėjams. Anksčiau ja buvo apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatas Kongo medikas Denisas Mukwege, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas ir 1971 metais vadinamuosius „Pentagono popierius“ nutekinęs bei atskleidęs Vašingtono slaptus planus Vietname Danielis Ellsbergas.
