„Rizikos visada yra. Turint tokį kaimyną, turintį branduolinį potencialą, visada yra tikimybė, kad jis išprotės. Kiek tai procentais? Nedrįstu pasakyti. Ar jie turi nešiotojų? Taip, jie turi. Jį gali perduoti „Iskander“, „Kalibr“ ir lėktuvai. Kokios kokybės ir būklės – turiu abejonių.
Kartą kalbėjausi su antruoju prezidentu Leonidu Kučma, kuris dalyvavo branduolinių ginklų perdavime Rusijai. Jis priminė, kad net jei šis branduolinis potencialas nebūtų atiduotas, 1997 metais jis pasibaigė. Vis tiek teko jį nurašyti ir sunaikinti. Viską atidavėme Rusijai. Todėl kyla klausimas: kokios būklės šis šlamštas Rusijoje? Todėl yra galimybė paspausti mygtuką, bet jis gali sprogti čia pat “, – interviu „Interfax-Ukraine“ sakė O. Reznikovas.
Tuo tarpu ketvirtadienį Ukrainos žvalgyba paskelbė labai rimtai vertinanti Rusijos grasinimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Apie tai kalbėjo Vyriausiosios žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis.
Jis sako, kad Rusija galėtų smogti palei fronto liniją, kur yra daug technikos ir personalo, taip pat ir komandų postuose.
„Kad to išvengtume, Ukrainai reikia priešraketinių sistemų“, – sakė V. Skibickis.
Lenkija: NATO gali įsitraukti į karą Ukrainoje, Rusijai panaudojus branduolinį ginklą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pareiškė, kad Rusijos laukia triuškinantis atsakas, jeigu ši panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje, o taip pat neatmetė galimybės, kad NATO pajėgos tokiu atveju įsitrauktų į karą.
„Tokiu atveju NATO šalių atsakas, tikėtina, būtų toks, kokiu jį pristatė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas. Tai yra, jo esmę sudarytų konvencinis atsakas Ukrainos teritorijoje“, – rugsėjo 28-ąją „NBC News“ laidoje pasakojo jis.
Jau ketvirtadienį, kalbėdamas radijo stoties „RMF 24“ eteryje, lenkų politikas taip pat patikslino, kad NATO įsitraukimas į konfliktą galimas ir be tiesioginio buvimo Ukrainos teritorijoje. „Pavyzdžiui, aviacijos, ar paleidžiamų raketų pagalba“, – paaiškino Z. Rau.
