Apie tai skelbia „Ukrinform“.
„Neatmetama galimybė, kad jie ruošia masinę raketų ataką arčiau savo „šventų“ datų. Odesai vis dar reikšminga gegužės antroji, o devintoji – reikšminga data rusams . Remiantis analitikais, tai gana tikėtinos datos, kurioms priešas gali kruopščiai pasiruošti“, – sakė N. Humeniuk.
Ji taip pat pažymėjo, kad šalies pietuose šiuo metu ramiau, nes priešas susiduria su „Kolibr“ raketų trūkumu.
„Šiuo metu „Kolibr“ panaudojimas mažai tikėtinas, nes jų liko nedaug, bet jie (rusai – red.) jais gali smogti taikliais smūgiais į svarbius objektus“, – pridūrė N. Humeniuk.
Rusijos žiaurumas Ukrainoje pražudė tūkstančius civilių
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 22 904 civilių aukas nuo viso masto invazijos pradžios, įskaitant 8 534 žuvusius ir 14 370 sužeistų.
Apie tai skelbia „Ukrinform“.
Pranešama, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 17 d. patvirtintos 324 aukos: 85 žuvo ir 239 buvo sužeisti.
Teigiama, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius yra daug didesnis, nes informacija iš kai kurių intensyvių kautynių vietovių vėluojama, o daugelis pranešimų vis dar nepatvirtinti. Tai ypač pasakytina apie Mariupolį , Lisichanską, Popasnają ir Severodonetską, kur pranešama apie daugybę civilių gyventojų aukų.
Dėl karo dingo tūkstančiai ukrainiečių: dalis – nelaisvėje, kita dalis – mirę
Ukrainoje dėl karo tūkstančiai žmonių dingo be žinios. Apie tai pranešęs Ukrainos dingusių asmenų ypatingomis aplinkybėmis komisaras Olegas Kotenko sako, kad dalis šių žmonių yra nelaisvėje, kita dalis – mirę.
Ukrainos dingusių asmenų ypatingomis aplinkybėmis komisaras Olegas Kotenko sako, kad šiuo metu apie 7 tūkst. ukrainiečių yra laikomi dingusiais.
„Yra toks skaičius (dingusių ukrainiečių), tai yra šiek tiek daugiau nei septyni tūkstančiai. Mes remiamės tuo, kad tie žmonės, kurių mes ieškome kaip dingusių, vis dar yra kaliniai“, – sakė jis.
Pasak O. Kotenko, remiantis statistika, paprastai apie 60–65 proc. dingusiųjų yra nelaisvėje, o likusieji, deja, yra mirę.
