Ukrainiečiai susiduria su vis didėjančiomis elektros ir šildymo infrastruktūros, kurią sugriovė Rusijos oro išpuoliai, remonto išlaidomis.
Serhijus Marčenka ketvirtadienį Kyjive naujienų agentūrai „The Associated Press“ duotame interviu taip pat sakė, kad tiki, jog Europos Sąjungos pareigūnai išspręs ginčą su Vengrija, užblokavusia svarbaus 18 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo išmokėjimą, ir padengs didžiąją dalį Ukrainos biudžete atsiveriančio deficito.
Ministro teigimu, finansinė parama Ukrainai yra nedidelė, palyginti su išsivysčiusių šalių lėšomis, kurios buvo skirtos kovai su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip 2008 metų pasaulinė finansų krizė ir COVID-19 pandemija. Jis pridūrė, kad šie pinigai stiprina laisvę ir saugumą toli už jo šalies ribų.
„Parama Ukrainai nėra labdara, – sakė S. Marčenka. – Mes stengiamės apsaugoti viso civilizuoto pasaulio laisvę ir demokratiją.“
Jis teigė, kad Maskvos raketų atakų civilinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, elektrinėms, padaryta žala kitais metais atsieis 0,5 proc. metinės ekonomikos produkcijos nuostoliu, o tai dar labiau padidins naštą Ukrainai bandant padengti biudžeto deficitą, atitinkantį 38 mlrd. JAV dolerių (36 mlrd. eurų).
Pasaulio banko duomenimis, 2021 metais Ukrainos bendrasis vidaus produktas buvo šiek tiek didesnis nei 200 mlrd. dolerių (190 mlrd. eurų), taigi žala gali siekti maždaug 1 mlrd. dolerių (949 mln. eurų).
Ukrainai reikia išorinio finansavimo, kad padengtų dėl karo susidariusį biudžeto deficitą. Pinigai arba paskolos padeda šaliai patenkinti pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, išmokėti pensijas.
Priešingu atveju tektų imtis pinigų spausdinimo centriniame banke praktikos, kuri keltų grėsmę dar labiau padidinti ir taip skausmingą infliaciją.
Bendra ES siūloma 18 mlrd. eurų vertės paskola, taip pat dosni JAV parama ir galima Tarptautinio valiutos fondo pagalba padengtų didžiąją dalį Ukrainos biudžeto trūkumo.
Tačiau europinį paketą dėl ginčų su Bendrija blokuoja Vengrija – konfliktas įsižiebė Briuseliui sunerimus dėl demokratijos šioje šalyje slopinimo ir galimo netinkamo ES lėšų Budapešte valdymo.
„Žinoma, tai mums kelia nerimą, ir mes nerimaujame, kad tai gali užblokuoti arba atidėti pinigų srautą Ukrainai“, – sakė S. Marčenka.
„Bet aš tikiu, kad [ES pareigūnų] išmintis gali išspręsti visus klausimus, ir jie kartu prisijungs prie Ukrainos pastangų siekti nepriklausomybės“, – pridūrė ministras.
Jis gyrė, kaip pats sakė, nuolatinę tvirtą Vakarų vyriausybių paramą, ypač paminėdamas Vašingtoną dėl jo teigiamo „nuspėjamumo“.
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto paramos Ukrainai sekimo programos duomenimis, iki šios savaitės bendra Ukrainai skirta parama siekia 113 mlrd. eurų.
„Dabar ne laikas atidėti bet kokią paramą, tiesiog pavargti nuo Ukrainos ir Ukrainos problemų,.. nes kitą kartą suprasite, kad be Ukrainos Rusija priartės prie Europos sienos“, – pareiškė S. Marčenka.
„Tai susiję su savisauga, savigyna – apie tai turėtų galvoti ES piliečiai“, – užbaigė jis.
