Savo kailiu okupaciją patyrę lietuviai, latviai ir estai sako jaučiantys Ukrainos skausmą, kai ją pernai vasarį užpuolė Maskva, rašo BBC.
Baltijos šalys, lyginant su jų ekonomikos dydžiu, suteikė arba pažadėjo daugiau trumpalaikės pagalbos Ukrainai nei bet kuri kita šalis, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę. Jas lenkia tik Norvegija.
Kariaudamas Ukrainoje saugo savo šalį
Lietuvos nacionalinis „drifto“ (automobilių sportas – red.) čempionas Gediminas Ivanauskas nuo pat pirmosios Rusijos invazijos dienos iškeliavo tiesiai į Ukrainą padėti evakuoti civilius. Gedimino akys prisipildo ašarų, kai jis BBC korespondentei Katyai Adler pasakoja apie ukrainiečių patiriamas kančias.
Noras padėti, nusivylimas dažnai lėtai teikiama tarptautine pagalba ir puikus motorinių priemonių išmanymas paskatino Gediminą sutelkti dešimtis transporto priemonių, kurias jis apšarvavo nedideliame nuomojamame garaže viename iš Lietuvos kaimų. Kai kuriuos automobilius jis pavertė keturiais ratais varomais greitosios pagalbos automobiliais Ukrainos kariuomenei.
Tačiau Ukrainos tarptautinės brigados savanoris snaiperis Mindaugas Lietuvninkas turi kitų motyvų padėti besiginantiems ukrainiečiams. Išdidus lietuvis tiki, kad kovodamas Ukrainoje saugo savo šalį.
„Dabar turime sustabdyti [Rusiją]. Ukrainoje“, – įnirtingai BBC pasakė jis, kraudamasis lagaminus kitai išvykai į frontą. Mindaugas mano, kad Baltijos šalys galėtų būti kitas Vladimiro Putino taikinys, jei jam galiausiai pasiseks pasiekti Kyjivą.
Lietuva yra viena iš daugelio Rusijos kaimynių Vakarų kariniame aljanse NATO. Ji, kaip ir kitos Baltijos šalys, ilgą laiką garsiai perspėjo apie Kremliaus ekspansinius planus ir Vladimiro Putino ketinimus susilpninti ir destabilizuoti Vakarus. Daugelį metų sąjungininkai jas traktavo kaip ribines paranojikes. Dabar nebe.
Daugpilis atsisako kalbėti apie karą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritaria ne tik įprastiniam karui. Maskva dažnai kaltinama dėl kibernetinių atakų ar dezinformacijos kampanijų prieš Vakarus. Tačiau kariniu požiūriu pulti bet kurią iš Baltijos šalių Vladimirui Putinui būtų didžiulis statymas.
Visos kitos NATO narės, įskaitant branduolines valstybes JAV, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, galėtų joms padėti. Tačiau tam nėra geležinių garantijų – galiausiai kiekviena šalis turėtų nuspręsti, kaip reaguoti.
Ir dėl to su Rusija besiribojančios šalys, kurios, kaip ir Latvija, turi daug etninių rusų, jaučiasi neramiai.
Antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis yra nutolęs 25 km nuo Baltarusijos ir 120 km nuo Rusijos. Aštuoni iš 10 ten gyvenančių žmonių namuose kalba rusiškai, o ne latviškai. Dauguma mokėsi rusakalbėse mokyklose Latvijoje. Tradiciškai naujienas jie gaudavo iš Rusijos televizijos, radijo ar naujienų svetainių.
Lankydamasi Daugpilyje, BBC korespondentė K. Adler pastebi, kad ten nėra Ukrainos vėliavų. Likusioje šalies dalyje dažnai matoma, kaip jos plazda nuo mokyklų pastatų, rotušės ir parduotuvių fasadų, simbolizuodamos solidarumą su Ukraina.
Nors Latvijos rusai jokiu būdu nėra proputiniški, gatvėje sutikti žmonės su BBC nenorėjo kalbėtis apie karą. Paklausti, ar Rusiją laiko agresore, o Ukrainą auka, Daugpilio gyventojai atsisakė kalbėti.
Latvija nerimauja, kad Vladimiras Putinas gali bandyti „gelbėti“ čia esančius etninius rusus, nes tai buvo vienas iš pretekstų Rusijos ginkluotoms grupuotėms, kurios dar 2014 metais užgrobė dalį Ukrainos Donbaso regiono, esančio netoli sienos su Rusija.
