Gyvūnus globojanti ukrainietė Liza stengiasi rūpintis ne tik dvidešimčia priglaustų keturkojų, jos namuose gyvena 9 šunys ir 12 kačių. Su kitais savanoriais ji keliauja po Kijevo priemiesčius ir šeria nelaimėlius.
Gyvūnų gatvėse daugėja kasdien – vieni išsilaksto persigandę sprogimų, kiti pasimeta evakuojantis šeimininkams ar tiesiog paleidžiami į kiemus. Kai kur situacija kritinė.
„Ir savanoriai, kai kurie išvažiavo, tenka daugiau maitinti ir benamius gyvūnus, ir tuos, kuriuos paliko“, – pasakoja gyvūnų globėja iš Ukrainos Liza Mialovskaja.
Deja, ne visuose miestuose įmanoma pasirūpinti. Ir moteris su skausmu prisimena tragediją Borodiankoje, kai okupantams siautėjant mieste beveik mėnesį globėjai negalėjo patekti į prieglaudą. Vaizdas, kurį jie vėliau išvydo, pribloškė. Iš 400 gyvūnų daugiau kaip pusė nugaišo be ėdalo ir vandens, gyvi liko vos 150, o ir tie panašūs į skeletus.
„Ir tokių prieglaudų okupuotose teritorijose daug, daug gyvūnų žuvo. Vieni nugaišo iš bado, kitus užmušė okupantai, kai kuriuos dėl pramogos, kitus, kad suvalgytų – tai košmaras ir siaubas“, – sako Liza.
Keblioje situacijoje atsidūrę daugybė karo siaubiamos Ukrainos veislynų ir prieglaudų – trūksta pašarų, vietų ir savanorių. Po kitą prieglaudą vedžiojanti darbuotoja sako, jei taikos metu globojo 70 katinų – dabar jų penkiskart daugiau. Sunku savais augintiniais pasirūpinti ir pavieniams gyventojams, kurie dažnai patys neturi ko valgyti ir gerti. Tad ukrainiečiai džiaugiasi sulaukiantys paramos gyvūnams.
„25 kg ėdesio per savaitę – tiek reikia vien mano gyvūnams. Aš nežinojau, kur jo gauti, ir man labai padėjo, man perdavė daug gero maisto, tai aš ir savus maitinu, ir pensininkams vežu, ir maitinu tuos, kuriuos paliko“, – kalba Liza.
O paramą iš Lietuvos geradariai veža vilkikais. Verslininkai štai krauna dar vieną – siuntoje sausas ėdalas, konservai. Sako nuvežę jau per 70 tonų.
„Daug besiblaškančių gyvūnų, kurie buvo dėl subombarduotų namų pabėgę. Situacija sudėtinga, reikia suprasti, kad mes lietuviai be galo mylim gyvūnus, jų pas mus daug. Bet reikia suvokt, kad Ukraina su 40 milijonų skaitlingumu labai daug produkavo gyvūnų“, – teigia „Kika group“ savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė.
Nors tokią pagalbą išvežioti pavojinga, savanoriai rizikuoja gyvybe, ne kartą buvo ir apšaudyti.
„Mes ne vien tik nuvežame ir įdedame į sandėlius, mes turime savanorius, kurie su savo mašinom, kraudami į vagonus rankytėm, būtent nukeliauja parama, kur reikia – į globos namus, į karščiausius taškus, į Chersoną, į Charkivą“, – sako J. Janušauskaitė-Plungė.
Ėdesiu džiaugiasi tuntas Ukrainos ilgauodegių, supuolę prie pasiūlyto davinio. Paramos organizatoriai įsteigė ir fondą, kad užtikrintų periodinę ir ilgalaikę pagalbą Ukrainos gyvūnams.
„Tai procesas bus ilgalaikis, truks ne mėnesius, o keletą metų, kol šalis bus atstatyta, kol žmonės grįš namo ir kol galės situacija stabilizuotis“, – kalba „Kika group“ bendrasavininkas Tauras Plungė.
Nors labiausiai reikia pašaro, į Ukrainą taip pat keliauja vaistai gyvūnams, žaislai bei įvairios priemonės patogesniam jų gyvenimui.
