Tačiau Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį teigė, kad kreiseris, kuriam esą buvo smogta ukrainiečių priešlaivinėmis raketomis, nuskendo.
„Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja“, – sakoma ministerijos pranešime.
Ministerija teigia, kad šio karo laivo pagrindinę ginkluotę sudarančios raketos per incidentą nebuvo pažeistos ir kad įgula, kurią paprastai sudaro apie 500 jūreivių, buvo evakuota į netoliese Juodojoje jūroje netoliese buvusius laivus.
„Imamasi priemonių kreiseriui nutempti į uostą“, – pridūrė ministerija.
Ankstesniame Rusijos gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad „dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo šaudmenys. Laivas buvo rimtai apgadintas“. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama.
Vėlai trečiadienį Ukrainos pietinės Odesos srities gubernatorius sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė laivui „Moskva“ raketomis.
„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė Maksymas Marčenka.
Priešlaivinės raketos „Neptun“ neseniai buvo sukurtos Ukrainoje ankstesnių sovietinių raketų pagrindu. Jų leidimo įrenginiai sumontuoti ant sunkvežimių, kurie gali patruliuoti pakrantėje. Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų duomenimis, „Neptun“ gali smogti taikiniams iki 280 km spinduliu.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį vakare sakė, kad su „Moskva“ „nutiko kažkoks netikėtumas“.
„Jis smarkiai dega. Kaip tik dabar. Kadangi jūra audringa, neaišku, ar jie galės gauti pagalbą“, – sakė jis trečiadienio vakarą per transliaciją platformoje „YouTube“.
Ketvirtadienį O. Arestovyčius per „Facebook“ parašė, kad „Moskva“ nuskendo ir kad laive tuo metu buvo 510 įgulos narių.
„Moskva“ nuskandinimas yra milžiniškos svarbus karinis įvykis – reikšmingiausia Rusijos karinio laivyno netektis nuo Antrojo pasaulinio karo ir didžiausias karo laivas, nuskandintas kur nors pasaulyje nuo 1945 metų“, – sakoma patarėjo žinutėje.
Bendrovės „Planet Labs PBC“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad „Moskva“ sekmadienį išplaukė iš Sevastopolio uosto Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Rusija nepripažino, kad „Moskva“ tapo kokios nors atakos taikiniu. Tačiau jau pats faktas, kad šis incidentas buvo oficialiai pripažintas, taps rimtu smūgiu Rusijos prestižui, jau 50 dienų tęsiantis karui, kuris plačiai laikomas Kremliaus istorine klaida.
„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.
510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.
Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.
„Moskva“ pastaruoju metu kartu su kitais Rusijos karo laivais dalyvavo Ukrainos pietrytinio Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio blokados operacijoje. Šis laivas karo pradžioje pagarsėjo, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.
Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.
Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.
Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.
