Tai interviu leidiniui OBOZ.UA pareiškė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotas.
„Mūsų demografinė padėtis labai bloga. Bet fronte žūstančių žmonių skaičius nepalyginamas su tų, kurie išvyko į užsienį ir neplanuoja grįžti, skaičiumi“, – sakė jis.
V. Paniotas pažymėjo, kad šiuo metu Europoje kaip pabėgėliai yra apie 6 mln. ukrainiečių, o dar 1-2 mln. atsidūrė Rusijoje. Manoma, kad tų, kurie jau niekada negrįš į Ukrainą, skaičius kas mėnesį padidėja 100-150 tūkst.
„Tad mūsų didžiausi nuostoliai demografijos požiūriu – žmonės, kurie negrįš. Demografai sako, kad blogiausiu atveju po karo mūsų gali likti apie 25 mln. Bet niekas nežino, kada karas baigsis“, – pažymėjo sociologas.
Anot jo, pabėgėlių negrįžimo problemą komplikuoja neigiamas Ukrainoje likusių piliečių požiūris į juos. Kol kas šis negatyvas liejasi socialiniuose tinkluose, o apklausose nėra itin pastebimas. Tačiau pabėgėliai taip pat naudojasi tais pačiais socialiniais tinklais ir viską mato.
Kaip rašė UNIAN, plataus masto karo sąlygomis Ukrainoje smarkiai sumažėjo gimstamumas. Tai dar labiau padidino demografinę krizę, kuri jau ir taip stiprėja pastaruosius 10 metų. Specialistų nuomone, pats karas ir su juo susijusi mobilizacija čia atlieka tik netiesioginį vaidmenį.
Pasak portalo, vyrų nuo 18 iki 30 metų amžiaus skaičius Ukrainoje yra labai mažas. Tai susiję su mažu gimstamumu šio amžiaus pradžioje. Ši aplinkybė neigiamai atsiliepia mobilizaciniams ištekliams ir tolesniam gimstamumui.
