Ginčijami net pagrindiniai faktai apie trečiadienio katastrofą. Rusijos pareigūnai kaltina Kyjivą numušus lėktuvą ir tvirtina, kad lėktuvu apsikeitimui buvo skraidinami 65 ukrainiečių karo belaisviai. Ukraina sako neturinti įrodymų dėl karo belaisvių ir teigia, kad Rusija tiesiog žaidžia ukrainiečių jausmais. Tačiau Kyjivas sakė, kad trečiadienį turėjo būti apsikeista karo belaisviais.
Nei viena šalis nepateikė įrodymų, tad belaisvių artimieji neturi jokių atsakymų. Dar prieš minimą incidentą daug ukrainiečių ilgus mėnesius kankino nežinia apie nelaisvėje laikomus artimuosius.
Jevhenijos Synelnyk brolis nelaisvėje laikomas daugiau kaip pusantrų metų. Ji visą trečiadienį verkė ir nerimavo skaitydama naujienose vienas kitam prieštaraujančius dalykus.
„Neįmanoma suprasti, kas čia teisinga“, – sakė ji.
Kitą dieną atslinko išsekimas.
„Nebėra jėgų verkti“, – pavargusiu balsu sakė ji.
J. Synelnyk taip pat yra „Azovstal“ gynėjų šeimų asociacijos atstovė. Asociacija buvo įkurta 2022 metų birželį, netrukus po to, kai maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių per gamyklos „Azovstal“ apsiaustį Ukrainos prezidento nurodymu pasidavė Rusijai. Asociacijos teigimu, nelaisvėje vis dar yra maždaug 1,5 tūkst. „Azovstal“ gynusių kovotojų. Rusijoje taip pat laikoma tūkstančiai kitų ukrainiečių, paimtų į nelaisvę per kitus mūšius, sako Ukrainos pareigūnai.
Pasak J. Synelnyk, artimųjų nerimas tik auga, nes grįžtantys karo belaisviai pasakoja apie kankinimus ir piktnaudžiavimus.
Dabar daug šeimų baiminasi, kad apsikeitimų nebebus, sakė ji. Grįžę kariai paprastai pasidalija bet kokiomis žiniomis apie kitus belaisvius, jei tokių turi. Praėjusį kartą J. Synelnyk apie savo brolį girdėjo prieš metus.
Trečiadienį šeimos guodė viena kitą.
„Mes kartu, privalome išlikti stiprūs, nes kito pasirinkimo neturime“, – sakė J. Synelnyk ir pabrėžė, kad asociacija toliau organizuos mitingus. „Kol bus dėmesys šiems žmonėms, jie ten vis dar bus gyvi“, – pridūrė ji.
21 metų buvęs karo belaisvis Ilia, naudojantis šaukinį Smurfas ir dėl saugumo nesakantis savo pavardės, kiekvieną savaitę dalyvauja šiuose mitinguose. Jam atrodo, jog tai mažiausia, ką jis gali padaryti dėl nelaisvėje vis dar laikomų tėvynainių.
Jis aiškiai prisimena savo paskutinę dieną pataisos kolonijoje Kamenske Rusijos Rostovo srityje. 2023 metų vasario 15-ąją jis išgirdo garsiai skaitant savo vardą. Jis nežinojo, kad buvo įtrauktas į apsikeitimo sąrašus. Iš pradžių jis su kitų belaisvių grupe tris valandas važiavo kalinių pervežimo mašina. Vėliau jam buvo užrištos akys ir jis maždaug keturias valandas buvo skraidinamas lėktuvu. Tada lėktuvas nusileido paimti daugiau karo belaisvių. Jų jis negalėjo matyti, bet girdėjo, kaip jiems surišamos rankos. Galiausiai grupė keturias valandas buvo vežama autobusu į susitikimo vietą.
„Tų emocijų negaliu perteikti žodžiais, bet niekada negalėsiu pamiršti“, – sakė jis apie akimirką, kai suprato, jog buvo iškeistas.
Sugrįžęs jis išėjo reabilitacijos kursą, tačiau dešimties nelaisvės mėnesių atgarsių liko jo kasdieniame gyvenime. Neseniai ėmė kristi jo svoris, o gydytojai negali surasti priežasties. Dabar jis sveria tik 44 kilogramus.
Ilia sakė galvojantis, kad trečiadienio incidentas kelia pavojų būsimiems apsikeitimams karo belaisviais, o tai sužlugdytų puoselėjamas viltis.
„Tai kiekvieno karo belaisvio svajonė“, – sakė jis.
