Kai vasarą Rusijos karių pozicijos prie Chersono pradėjo silpnėti, ši kadaise niekuo neįdomi vieta, kur gyventojai išmesdavo savo šiukšles, tapo draudžiama zona. Chersono gyventojai pasakoja, kad okupacinės pajėgos įnirtingai saugojo šią vietą nuo smalsių akių.
Kaip „The Guardian“ pasakojo keli netoliese gyvenantys asmenys ir sąvartyno darbuotojai, tokį paslaptingumą lėmė nauja sąvartyno panaudojimo paskirtis: čia okupantai atveždavo savo žuvusių karių kūnus ir vėliau juos degindavo.
Gyventojai teigia matę, kaip rusai iškraudavo į sąvartyną atvykusius sunkvežimius, pilnus juodų maišų, kurie vėliau būdavo padegami. Tuomet į orą pakildavo milžiniškas dūmų debesis, paskleisdavęs siaubingą degančios mėsos dvoką. Žmonės mano, kad taip rusai sunaikindavo savo karių, žuvusių per aršias kovas, kūnus.
„Kaskart, kai mūsų kariuomenė apšaudydavo rusus, jie veždavo palaikus į sąvartyną ir juos degindavo“, – pasakojo 40-metė chersonietė Iryna.
Ukrainos bandymai išvystyti pagreitį ir susigrąžinti šį pietinį šalies miestą prasidėjo birželio pabaigoje, kai fronto linijas pagaliau pasiekė Jungtinių Valstijų tiekiamos HIMARS ilgo nuotolio raketos. Su HIMARS Kyjivas smarkiai apgadino per Dnieprą nutiestus tiltus, sunaikino Rusijos amunicijos saugyklas ir rengė išpuolius prieš priešo artileriją ir karius.
Kaip teigia vietiniai, maždaug tuo pat metu jie pirmą kartą pastebėjo naująją sąvartyno panaudojimo paskirtį.
Neįmanoma nepriklausomai patikrinti visų gyventojų liudijimų, o Ukrainos institucijos teigia negalinčios pakomentuoti, ar dėl to vykdomas koks tyrimas. „The Guardian“ žurnalistai aplankė Chersono miesto pakraštyje esantį sąvartyną, praėjus penkioms dienoms po išlaisvinimo. Jie kalbėjosi su sąvartyno darbuotojais ir daugybe kitų miesto gyventojų, kurie patvirtino dar vasarą pasklidusius pasakojimus.
„Rusai atvažiavo su šiukšlių ir lavonų pilnu „Kamazu“ ir viską išpylė, – prisimena šiukšlių surinkėjas, paprašęs neatskleisti jo vardo. – Ar galvojat, kad kažkas ruošėsi juos laidoti? Jie pirma išmetė kūnus, tada apipylė juos šiukšlėmis ir viskas.“
Vyras sakė nežinantis, ar tai buvo civilių, ar karių kūnai: „Nemačiau. Jau pasakiau pakankamai. Aš nebijau – šį karą kovoju dar nuo 2014 m. Buvau Donbase.“
„Bet kuo mažiau žinai, tuo geriau miegi“, – pridūrė vyras, pakartodamas Ukrainoje populiarų posakį. Baimė vis dar plyti tarp žmonių, nes jie aštuonis mėnesius gyveno okupacinėmis sąlygomis, kai okupantai netoleravo nė menkiausios pasipriešinimo užuominos. Kaina buvo areštas, blogiausiu atveju – mirtis.
45-erių Svitlana Viktorivna, kuri su savo vyru Oleksandru jau daugybę metų savo sunkvežimiu veža šiukšles į sąvartyną, pasakojo, kad prie įvažiavimo rusai įrengė patikros punktą.
„Mums nebuvo leista prisiartinti prie tos vietos, kur jie degino kūnus, – teigia moteris. – Tai leiskit papasakot, kaip viskas vyko: jie atvažiuodavo ten, pastatydavo kelis karius-sargybinius, viską iškraudavo ir degindavo. Vieną dieną su vyru atvykome ne tuo laiku. Atvažiavome, kai jie užsiiminėjo savo „reikalais“, todėl jie lazda smogė mano vyrui per veidą.“
„Palaikų nemačiau, – priduria moteris. – Jie užkasdavo viską, kas likdavo.“
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Ukrainoje žuvo beveik 6 000 Rusijos karių, tačiau Pentagono atliktais skaičiavimais, kuria paskelbti vasarą, per karą jau žuvo arba buvo sužalota apie 80 000 rusų karių.
Sąvartyno darbuotojai pasakoja, kad rusai pasirinko labiausiai izoliuotą teritorijos vietą. Saugumo sumetimais ten draudžiama lankytis ir dabar. Sąvartyne dirbantis sunkvežimio vairuotojas sakė neatmetantis galimybės, kad rusai galėjo sąvartyne palikti minų arba kitų nesprogusių įrenginių.
„Girdėjau šią istoriją, bet aš nevažiuoju taip toli, kad ištuštinčiau savo sunkvežimį. Tačiau galiu garantuoti, kad tai, ką jie darė, baisiai dvokė supuvusia mėsa, – tikino sunkvežimio vairuotojas. – O tie dūmai... Jie buvo labai tiršti.“
Netoliese sąvartyno stovinčio didelio sovietinio daugiabučio gyventojai sakė, kad rusams pradėjus deginti, pakildavo milžiniškas dūmų debesis, pripildęs orą nepakeliamu mirties kvapu, kuris, atrodė, net neleisdavo kvėpuoti.
„Mane supykindavo, kai užuosdavau tuos dūmus, – sako aštuntajame namo aukšte gyvenanti 60-metė Olesia Kokorina. – Man taip pat būdavo baisu, kadangi pasklisdavo degančių plaukų kvapas. Žinot, kartais tas kvapas primindavo dantisto kabinetą, kai prieš dedant plombą gydytojas dantyje išgręžia skylę. Ir tie dūmai buvo tokie tiršti, kad net nebesimatydavo šalia stovinčio namo.“
„Niekada nesu užuodusi tokio kvapo, – tikino 65-erių Natalija. – Atvažiuodavo daugybė sunkvežimių ir jie visi buvo pilni maišų. Nežinau, kas buvo juose, tačiau tų dūmų iš sąvartyno dvokas buvo toks žiaurus, kad net negalėdavau atsidaryti balkono durų. Buvo dienų, kai dėl tos smarvės negalėjau kvėpuoti.“
Kai kurie mano, kad savų karių kūnų deginimas buvo lengviausias būdas atsikratyti lavonais, kadangi tiltai per Dniepro upę nebuvo pakankamai stabilūs, kad išlaikytų sunkvežimius. Taigi rusai iš esmės buvo įkalinti vakariniame upės krante.
Daugybė Chersono gyventojų patvirtina savo kaimynų pasakojimus, tačiau Ukrainos institucijos kol kas nėra nieko apie tai užsiminusios. Anonimiškumą išlaikyti paprašęs vietinis pareigūnas sakė, kad Ukrainos institucijų nedomina priešo laidojimo vietos, labiau rūpi surasti nukankintų, nužudytų ir Chersono regione masinėse kapavietėse palaidotų ukrainiečių kūnus.
Ukrainos saugumo tarnyba tiki, kad tūkstančių Rusijos karių palaikai yra slapčia naikinami, kad Kremlius galėtų juos registruoti kaip „pasitraukusius iš kovų“ ir taip paslėpti savo nuostolius.
Gegužę perimtame rusų kario telefoniniame pokalbyje jis pasakojo, kad jo bendražygiai buvo sumesti į „žmogaus ūgio aukščio krūvas“ prie pat okupuoto Donecko. „Čia tiek daug „Cargo 200“ (kodas, reiškiantis žuvusius karius), kad lavonų krūvos pasiekia dviejų metrų aukštį, – skambučio metu sakė karys. – Tai ne morgas, tai sąvartynas. Jis milžiniškas.“
„Jie tiesiog čia juos išmetė, – perimtame skambutyje sakė karys. – O vėliau yra daug paprasčiau pasakyti, kad jie tiesiog dingo be jokios žinios. Jiems yra lengviau apsimesti, kad jie dingo, ir tiek.“
