Rusijai ir toliau tęsiant karinę invaziją Ukrainos teritorijoje, pasak ukrainiečių atstovo, Kremlius ryžtųsi pradėti naują mobilizacijos bangą po kitąmet kovo 17 d. įvyksiančių prezidento rinkimų, rašo „The Guardian“.
„Rusija išmoko prisitaikyti ir nuolat skiria lėšų gynybos sektoriui. Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija įrodė galinti atlaikyti Vakarų taikomas sankcijas.
Rusija savo ekonomika vis labiau nukreipia į karinę situaciją. Po 2024 m. prezidento rinkimų gali būti pradėta didelio masto mobilizacija“, – kalbėjo O. Danilovas.
Publikacijoje pastebima, kad keli šaltiniai teigė „Reuters“ naujienų agentūrai, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nusprendė dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. O tai reikštų, kad rinkiminės pergalės atveju jis valdžią užsitikrintų mažiausiai iki 2030 m.
Taip pat primena, kad dar rugsėjį Ukrainos kariuomenė buvo pranešusi apie tai, jog Rusija netrukus gali pradėti didelio masto mobilizaciją šalyje, bandydama užverbuoti šimtus tūkstančių karių iš Rusijos ir taip pat okupuotų teritorijų Ukrainoje.
Ukraina atleido kibernetinės gynybos vadovą ir jo pavaduotoją
Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas.
Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.
Pirmadienį buvo atleisti Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas ir jo pavaduotojas Viktoras Žora, pranešė vyriausybės pareigūnas Tarasas Melnyčukas.
Atleidimo priežasčių jis nenurodė, tačiau antikorupcijos pareigūnai vėliau pranešė, jog tiria daugiau kaip 1,7 mln. JAV dolerių (1,5 mln. eurų) vertės valstybės lėšų pasisavinimą J. Ščyholui einant pareigas.
2020–2022 metais „įmonių grupės savininkas, susimokęs su Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių tarnybos vadovybe, sukūrė schemą, kaip pasisavinti biudžeto lėšas, skirtas techninės ir programinės įrangos įsigijimui“, nurodė Kyjivo kovos su korupcija biuras.
Įmonių grupė, kurios tyrėjai neįvardijo, teigė, kad pirko programinę įrangą iš užsienio gamintojo už 62 mln. grivinų (1,7 mln. JAV dolerių) didesnę kainą nei tikroji jos vertė, o skirtumą pasisavino, teigė biuras.
Šiuo metu šioje byloje įtariamaisiais įvardyti šeši asmenys, teigiama biuro pranešime.
Ukraina kovoja sunkią kovą su sistemine korupcija – tai yra viena iš reformų, kurių reikalauja Vakarai, kad Ukraina taptų tokių institucijų, kaip Europos Sąjunga, nare.
Anksčiau šį mėnesį prokurorai paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai yra įtariamieji didelio masto sukčiavimo byloje, susijusioje su karinių uniformų pirkimu iš Turkijos įmonės.
