Kai R. T. Erdoganas praėjusiais metais naktiniu dekretu panaikino Turkijos narystę Stambulo konvencijoje, teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės išreiškė šoką ir pasipiktinimą.
R. T. Erdogano politiniai oponentai teigė, kad prezidentas neturi įgaliojimų vienašališkai atšaukti narystę tarptautiniame susitarime.
2011 metais Turkija tapo pirmąja šalimi, pasirašiusia konvenciją, o metais vėliau ją ratifikavo balsavimu parlamente.
Tačiau antradienį Aukščiausiasis administracinis teismas atmetė prašymą panaikinti R. T. Erdogano sprendimą byloje, kurioje liudijo pagrindiniai moterų teisių gynėjai ir teisės mokslininkai.
Penki teismo teisėjai trimis balsais prieš du nusprendė, kad negalima atlikti teisinės peržiūros dėl šio prezidento sprendimo.
Du teisėjai atskirojoje nuomonėje teigė, kad R. T. Erdoganas savo veiksmais peržengė teisines ribas.
Teisininkas, atstovaujantis teisių gynimo organizacijai „We Will Stop Femicide“, kuri registruoja ir skelbia informaciją apie moterų žudymą ir išnaudojimą šioje daugiausia musulmoniškoje, tačiau oficialiai pasaulietiškoje šalyje, teigė, kad 40 puslapių nutartyje kalbama apie prezidento „diskrecijos teisę“ aiškinant Turkijos įstatymus.
Pasak jo, teismo sprendimas „prilygsta konstitucijos atmetimui“.
„Teisiniu požiūriu tai kelia siaubą, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Ipekas Bozkurtas. – Teismas turėjo sustabdyti šį klaidingą sprendimą.“
Konvencija įpareigoja ją pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes vykdyti smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą ir smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
Konvencijos priešininkai Turkijoje tvirtina, kad jos kalba skatina homoseksualumą ir kelia grėsmę tradicinėms šeimos vertybėms.
Šį 2011 metų gegužės 11 dieną Stambule pasirašytą dokumentą jau yra ratifikavusios kelios dešimtys valstybių.
Pagrindiniai R. T. Erdogano oponentai kitais metais vyksiančiuose rinkimuose iš karto stojo ginti sutarties.
Pagrindinis opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu) pažadėjo, kad jei 2023 metų liepą vyksiančiame balsavime jis bus išrinktas prezidentu, Turkija vėl prisijungs prie Stambulo konvencijos.
„Galiu duoti pažadą tautai“, – sakė CHP partijos lyderis.
„Kai ateisime į valdžią – o mes ateisime, su Dievo leidimu ir tautos pritarimu – per pirmąją savaitę, net per pirmąsias 24 valandas įgyvendinsime Stambulo konvenciją“, – žurnalistams sakė K. Kilicdaroglu.
Nacionalistinių pažiūrų „Geros partijos“ (Iyi Parti) lyderė Meral Aksener (Meral Akšener) savo ruožtu apkaltino teismą, kad šis priėmė „politinį sprendimą, kuriuo siekiama patenkinti nešvarius protus“.
