Lozanos sutarties 99-ųjų metinių proga paskelbtame pareiškime R. T. Erdoganas apkaltino Atėnus varžant musulmonų mažumos teises Graikijai priklausančioje Trakijos regiono dalyje. Musulmonai – etniniai turkai, romai ir bulgariškai kalbantys pomakai – sudaro maždaug 32 proc. provincijos gyventojų.
„Sutartyje užfiksuotos sąlygos, ypač turkų mažumos teisės, buvo ignoruojamos arba sąmoningai pažeidžiamos, – sakė nacionalistinių pažiūrų Turkijos vadovas. – Mūsų šalis negali susitaikyti tokia padėtimi, kuri yra nesuderinama su gerais kaimyniniais santykiais ir ištikimybe sutarčiai.“
1923 metais pasirašyta Lozanos sutartimi buvo nustatytos šiuolaikinės Turkijos sienos po Osmanų imperijos žlugimo. Joje buvo apibrėžtos musulmonų mažumos Graikijoje ir krikščionių mažumos Turkijoje teisės, taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis Graikija valdys prie Turkijos krantų esančias Egėjo jūros salas.
Ankara neseniai skundėsi, kad Graikija pažeidė sutartį, militarizuodama salas. Atėnai sako, kad veikia pagal tarptautinę teisę ir gina savo teritoriją, susidurdami su nuolatiniu Turkijos priešiškumu.
Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė keturių musulmonų mažumos mokyklų uždarymą Trakijoje. Anot jos, šis Atėnų žingsnis liudija „diskriminacinę ir represinę Graikijos vyriausybės politiką“.
Graikijos užsienio reikalų ministerija atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus ir teigė, kad mokyklų veikla buvo sustabdyta, nes mokinių skaičius jose neatitiko minimalių reikalavimų.
NATO narės Graikija ir Turkija dešimtmečius nesutaria dėl įvairių klausimų, įskaitant ginčus dėl energijos išteklių žvalgymo Viduržemio jūros rytuose ir negyvenamų Egėjo jūros salelių suverenumo. Per pastarąjį pusšimtį metų abi kaimynės tris kartus buvo atsidūrusios prie karo slenksčio.
Praėjusį mėnesį R. T. Erdoganas nutraukė aukšto rango pareigūnų derybas su Atėnais.
