Jau daugiau nei dvejus metus Maskvai kariaujant su kaimynine šalimi, Kyjivo pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, nepaisydamos nepakankamos Vakarų šalių paramos.
„Jei Ukraina turės pasiduoti, Kyjive bus įvestas marionetinis režimas, o Ukrainos žmonės bus sutriuškinti“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje perspėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Rusijos kariuomenė bus prie mūsų sienų, ir mes galime būti tikri, kad ji čia nesustos“, – pridūrė jis.
V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo pergalė savaitgalį įvykusiuose prezidento rinkimuose yra pergalės Ukrainoje „prologas“.
Kyjivui desperatiškai reikia daugiau ginklų ir šaudmenų, kad galėtų pasipriešinti V. Putino kariams, kurie pastaruoju metu pasiekė laimėjimų mūšio lauke.
JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketą, 27 ES valstybių narių vadovai aptars planą, pagal kurį iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų – 200 mlrd. eurų – gaunamą pelną ketinama skirti ginklams Ukrainai.
Pareigūnai teigė, kad pagal šį pasiūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus, o jei ES šalys greitai sutiks, pinigai galėtų būti skiriami maždaug nuo liepos.
Šie pinigai papildytų daugiau nei 33 mlrd. eurų, kuriuos ES teigia skyrusi Ukrainai apginkluoti nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius įsiveržė į šalį.
ES ne tik stengiasi, kad Kyjivui būtų tiekiama daugiau ginklų, bet ir karštligiškai ieško būdų, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
Kai Rusijos ekonomika persitvarko į karo ekonomiką, ES nesilaikė praėjusiais metais duoto pažado iki šio mėnesio nusiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija ėmėsi iniciatyvos ir siekia visame pasaulyje surinkti šimtus tūkstančių šaudmenų Kyjivui.
„Turime rengtis karui“
„Šiuo lemiamu pasaulio istorijos momentu turime būti pasirengę gynybai, atitinkančiai grėsmės aktualumą“, – viename straipsnyje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Jei norime taikos, turime rengtis karui“, – pridūrė jis.
Prancūzija, Estija ir Lenkija pasiūlė idėją pasinaudoti bendru skolinimusi, panašiu į didžiulį COVID-19 pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, kad dabar būtų galima finansuoti gynybos išlaidas.
Tačiau dauguma valstybių narių, vadovaujamos „taupiųjų“ šalių, tokių kaip Vokietija, nenori eiti taip toli.
Tikėtina, kad diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad ES skolinimo padalinys – Europos investicijų bankas – padidintų finansavimą šiam sektoriui.
Nors daugiausia dėmesio aukščiausiojo lygio susitikime bus skiriama atsakui į konfliktą Ukrainoje, ES lyderiai, dalyvaujant Jungtinių Tautų vadovui Antonio Guterresui taip pat sieks vieningos pozicijos dėl karo Gazos Ruože.
Diplomatai teigia, kad didžioji dauguma šalių pritaria raginimui nedelsiant sustabdyti Izraelio puolimą dėl humanitarinių priežasčių ir įspėjimui nepradėti sausumos operacijos Rafoje.
Tačiau ištikima Izraelio sąjungininkė Vengrija ne kartą blokavo pastangas laikytis griežtesnės pozicijos ir šį kartą taip pat gali vetuoti susitarimą.
ES vadovai taip pat turėtų uždegti žalią šviesą deryboms dėl narystės su Bosnija, Rusijos pradėtam karui paskatinus pastangas dėl bloko plėtros.
Diplomatai teigė, kad ši Balkanų valstybė greičiausiai pasieks susitarimą dėl derybų pradžios, tačiau jos galėtų prasidėti tik tada, kai šalis įvykdys daugiau reformų.
