Tačiau ar turbulencijos didėjimas kelia realią grėsmę ir ar keleiviai turėtų susirūpinti? Norėdami tai išsiaiškinti, „Sky News“ pasikalbėjo su keliais pilotais, kurie pateikė neįtikėtinų įžvalgų.
Itin stipri turbulencija pasitaiko ypač retai
Chris McGee, beveik 30 metų dirbanti komercinių skrydžių pilote, yra skraidžiusi tiek tolimųjų, tiek trumpųjų skrydžių metu.
„Kalbant apie tai, ar lėktuvas sudužtų dėl turbulencijos, tikimybė yra maždaug tokia pati, kaip kad man išėjus pro duris ant galvos nukristų meteoritas“, – sako ji.
„Lėktuvų saugumu yra rimtai pasirūpinta, – tęsia pilotė. – Kadangi atsiranda naujos technologijos, naujos medžiagos, pavyzdžiui, anglies pluoštas, kurios yra daug lankstesnės ir gali dar saugiau ir patogiau atlaikyti turbulenciją, būtent todėl ši tikimybė yra neįtikėtinai maža“.
Turbulencijos metu gali būti neįtikėtinai maža tikimybė, kad lėktuvas patirs avariją, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko pranešimų apie skrydžio metu patirtą siaubą.
Šį mėnesį „Air Europa“ lėktuvas iš Madrido buvo priverstas avariniu būdu leistis po smarkios turbulencijos, todėl 30 žmonių buvo gydomi ligoninėje ir patyrė nedidelius sužalojimus.
Šis incidentas įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 73 metų britas mirė, kaip įtariama, sustojus širdžiai, o dar mažiausiai 30 žmonių buvo sužeisti po staigios ekstremalios turbulencijos oro bendrovės „Singapore Airlines“ lėktuve, skridusiame iš Londono į Singapūrą.
Chris McGee sako, kad tokie incidentai yra labai reti.
„Man yra tekę patirti tik porą atvejų, kai buvo kažkas panašaus į tai, ką mes vadiname stipria turbulencija. Ir tai iš esmės būdinga visiems mano kolegoms pilotams“, – priduria ji. – Labai ekstremalios turbulencijos yra labai, labai retos. Tiesą sakant, visi kiti [ne tokie stiprūs turbulencijos atvejai] yra gana dažni“.
Kas tiksliai yra „ekstremalaus tipo“ turbulencija?
Dažniausiai turbulencija būna susijusi su audros debesimis, kurie paprastai yra gerai prognozuojami ir stebimi. Todėl lėktuvai gali juos aplenkti arba iš anksto paruošti keleivius ir įgulos narius prieš turbulenciją, t. y. saugos diržų ženklai gali būti įjungti gerokai anksčiau.
Tačiau ekstremalesnė turbulencijos rūšis, apie kurią kalba pilotė, yra vadinamoji skaidraus oro turbulencija (angl. clear air turbulence, CAT) ir laikoma pavojingesne už įprastą turbulenciją, nes nėra jokių vizualių apie ją įspėjančių ženklų, pavyzdžiui, debesų.
Šis nematomas vertikalus oro judėjimas paprastai vyksta 4,6 kilometrų aukštyje ir aukščiau ir dažniausiai yra susijęs su reaktyvine srove.
CAT paprastai negalima aptikti iš anksto, ir nors patys orlaiviai gali susidoroti su ekstremalia turbulencija, Chris McGee teigia, kad didžiausią grėsmę kelia pilotų nesugebėjimas ją aptikti.
„Vienas iš CAT pavojų yra tas, kad ji gali būti klastinga, – sako ji. – Ji gali prasidėti nuo vidutinio stiprumo ir tapti stipri arba iš pat pradžių smogti labai staiga ir būti labai stipri. Ir vėlgi, šiuo metu savo arsenale neturime nieko, kas leistų nuspėti, kaip tai įvyks. Mes negalime to pamatyti. Negalime nuspėti. Nežinome, kaip pasireikš sunkumo gradientas“.
Ji pakartoja, kad pats orlaivis „paprastai labai gerai įveikia turbulenciją“, nors autopilotas gali atsijungti, jei ji tampa šiek tiek per didelė. Tuomet pilotas turi lėktuvą valdyti pats.
Chris McGee, kuri per savo karjerą CAT patyrė du kartus, mano, kad būtent tokio tipo turbulencija paveikė „Singapore Airlines“ skrydį.
Jau seniai prognozuojama, kad būtent tokio tipo turbulencijos stiprės dėl klimato kaitos.
Keleiviams kelia didelį nerimą, tačiau pilotai viską suvaldė
Chris McGee, remdamasi savo patirtimi, susijusia su CAT, sako: „Prasideda mūsų mokymų pritaikymas praktikoje. Mes tai vadiname išgąsčio efektu, nes akivaizdu, kad to nesitikite. Tai tarsi kas nors stovėtų už durų ir sakytų „bu“ – kiekvienas žmogus sureaguoja. Tačiau kai šis išgąsčio efektas praeina, o tai įvyksta gana greitai, prasideda tai, ko buvome mokomi, juk mes mokėmės valdyti lėktuvą. Būtent tai mes ir darome. Aišku, tai nėra maloni patirtis, bet kai pradinis išgąstis praeina, tiesiog imame skraidyti lėktuvu“.
Pilotė pripažįsta, kad CAT ar kitokio pobūdžio stiprios turbulencijos keleiviams kelia didelį nerimą, nes jie „visiškai nežino, kas vyksta“.
„Mes, esantys pilotų kabinoje, turime šiek tiek daugiau informacijos, nes turime visus prietaisus, todėl galime stebėti kilimo ir leidimosi greitį ir iš tikrųjų matome, kas vyksta su orlaiviu, t. y. kaip didėja ar mažėja aukštis arba kaip keičiasi valdymo mechanizmai, – priduria ji. – Taigi keleiviai neturi jokio supratimo, kas vyksta, nes jie tik žiūri pro šoninį langą ir mato, kaip mes kylame ir leidžiamės, ir jaučia jėgą, kurią patiria“.
Užklupus turbulencijai, situacija šiek tiek nervinga
Jamesas Downey, kuris jau devynis mėnesius dirba pigių skrydžių bendrovės pirmuoju kapitonu (arba antruoju pilotu), CAT patyrė vieną kartą.
„Tai nervinga, – sako jis. – Ypač, kai prieš tai nebuvau to patyręs. Tačiau apie ją [sritį, kurioje buvo CAT] pranešė prieš mus skridęs lėktuvas. Nusileidome, o tai ir reikia daryti tokioje situacijoje. Užsidėjau saugos diržą ir buvo šiek tiek duobėta! Iš anksto susodinome lėktuvo įgulos narius ir informavome keleivius“.
Incidentas truko tik apie minutę, ir, nepaisant nedidelio nervinimosi, J. Downey sako, kad buvo patenkintas, kaip įgula ir orlaivio sistemos su tuo susidorojo.
Jo ir C. McGee teigimu, būtent taip paprastai vyksta dauguma tokių susidūrimų.
„Sakyčiau, kad labai, labai retai pilotai patenka į tokią turbulencijos situaciją, kai jaučiasi nesaugiai“, – sako J. Downey.
Ką galite padaryti, kad išliktumėte saugūs?
Žuvusiųjų nuo turbulencijos pasitaiko itin retai, o JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) teigė, kad nuo 2009 iki 2021 m. dėl turbulencijos rimtai susižalojo 146 keleiviai ir įgulos nariai.
Tačiau lengvi sužeidimai per turbulenciją pasitaiko dažniau.
Pasak C. McGee ir J. Downey, pirmoji jūsų apsisaugojimo priemonė – atkreipti dėmesį į įgulos įspėjamąjį saugos diržų ženklą, kai jis pasirodo. Pilotė C. McGee mano, kad kai kurie keleiviai, ypač dažnai skraidantys, gali būti šiek tiek nejautrūs įspėjamajam ženklui ir neskubėti grįžti į savo vietas ir prisisegti saugos diržų.
Tačiau pilotai taip pat nurodė, kad dėl CAT nenuspėjamumo jie kartais pasimeta ir nespėja pakankamai anksti įjungti saugos diržų ženklo. Taigi, kas tada?
Likite sėdėti kuo didesnę skrydžio dalį ir palikite saugos diržą, net ir laisvai prisegtą.
„Jis ten yra dėl tam tikros priežasties, ir tai padės išvengti bet kokių galimų traumų“, – teigia C. McGee.
Galiausiai ji sako, kad skrisdami laikykitės pagrindinių nurodymų ir jums nereikės nerimauti.
„Skraidymas yra gražus dalykas, – sako ji. – Tai fantastiška privilegija, kad mes galime tai suteikti žmonėms, ir būtų nepaprastai gaila, jei žmonės nusiviltų klaidingai manydami, kad labai padaugėjo pavojingų turbulencijų“.
Ar kas nors daroma dėl turbulencijos?
Pramonės institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė transporto saugos valdyba, renka duomenis iš pilotų pranešimų ir bando nustatyti geresnius CAT nustatymo būdus, kurie leistų pilotams vengti maršrutų, kuriuose, kaip jie žino, CAT gali juos paveikti, arba paprasčiausiai padėtų jiems pasiruošti jai panašiai, kaip ir labiau aptinkamoms turbulencijos formoms.
Tuo tarpu aviacijos vadovai ieško būdų, kaip sumažinti skrydžių metu išmetamo CO2 kiekį, kad padėtų kovoti su klimato kaita, nors aviacijos pramonė išmeta tik 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio.